Andrius Šerkšnas: Nuo automobilių tiuningo iki F-1

Lietuviai plačiai išsibarstę po pasaulį ir įvairiose pasaulio vietose užsiima įdomiais dalykais. Štai Andrius Šerkšnas gyvena Šveicarijoje ir jau septynerius metus dirba Formulės-1 komandoje. Skamba puikiai – pasirodo lietuvių yra net gi autosporto milžinėje - Formulėje-1.

„Šiame darbe būna fantastiškų momentų, tik kad ne fotografijos tuo metu galvoje... Jau vien ko vertas naujų F1 variklių vaizdas raudonose „Ferrari“ dėžėse! Jei atvyrauti apie darbo specifinius dalykus labai nereikės, žinoma, galime pasikalbėti apie tai, ką šiuo metu darau ir kaip iki to nusiritau“, - pokalbį pradeda Andrius.

Andriau, visuomet atrodo, kad F1 yra kažkas nepasiekiamo ir kad ten patenka tik „išrinktieji“, ar labai sunku įsidarbinti kurioje nors iš F1 ekipų?

Savo klystkelių negalėčiau nurodyti pavyzdžiu, manau, kad dabar yra kur kas tiesesnių ir greitesnių kelių į F1. Bet dar prieš 7-8 metus ji atrodė šiek tiek kitaip. Šiuo metu F1 nušviesta labai plačiai, komandos atviros, gausu TV laidų, o dar visai neseniai jos buvo gerokai uždaresnės. Tokios organizacijos kaip „McLaren“ įvaizdis atšilo ir pasidarė draugiškesnis tik pradėjus bendradarbiauti su„Vodafone“ rinkodarininkais. Prieš tai ji buvo šalta ir atšiauri kaip „Žvaigždžių karų„ imperija, o dabar galima net virtualiai pasivaikščioti jos koridoriais internetuose.

Moderni F1 yra labai specializuota, įdarbinamas personalas dažnai yra labai aukštos kvalifikacijos, siauros srities ekspertai. Komandos labiau  linkusios priimti genialų specialistą iš kosminės aviacijos, kuris gal net nelabai ir domisi F1 ar net neturi vairuotojo pažymėjimo, negu, deja, ką nors iš fanų, kuris pasiryžęs išsitatuiruoti komandos pavadinimą ir žino visą F1 istoriją mintinai.

Ką veikei iki tol, kol nedirbai F1?                             

Paskutiniai 10-15 metų man buvo labai darbingi. Daug laiko praleidau JAV, po to grįžęs pasinėriau į Lietuvos automobilių sportą. Buvo idėjų, sutikau tinkamus žmones. Kaune įkūriau automobilių tiuningo kompaniją „AZAGIS“ (www.azagis.com). Specializavomės „Mercedes-Benz“ ir „BMW“ automobilių tobulinimu. Daug dirbome su klientais iš užsienio. Buvo nelengva, bet įdomu, pats kūriau ir dizainą, logotipus, eskizus, turėdamas laiko padėdavau ir gaminant spoilerius.

Po kokių penkių metų sunkaus ir kruopštaus visų mūsų darbo, kai jau buvome beįsibėgėjantys ir klientai jau patikėdavo mums ir „Maybach“, „Rolls-Royce“, „Bentley“ automobilius, deja, gavau pasiūlymą važiuoti dirbti į F1. Skridau, derėjausi. Aplankiau dvi komandas: vieną Šveicarijoje ir vieną Anglijoje. „BMW Sauber F1“ atrodė patraukliau, tad netrukus išvykau į Ciurichą dirbti naujame Tyrimų ir vystymo (R&D) centre.

Papasakok plačiau apie savo tuometinę veiklą Lietuvoje.

Jei pamenate, 2000–ųjų pradžioje buvo išleisti ir pirmieji „Greiti ir įsiutę“ filmai, tai buvo ir idėjinių, įvairaus kalibro tiuningo garažų, dirbtuvių, firmų kūrimosi metas, sakyčiau auksinis Lietuvos „tiuningo romantikos“ dešimtmetis. Dabar mums gal naivokai ir juokingai atrodo, bet tuo metu buvo linksma, tos naktys boksuose prie išskerstų bolidų, tabako dūmai ir benzino garai.. Dviratininkams to nesuprast!

Beveik tuo pat metu pradėjome organizuoti ir įvairias lenktynes, atsisiunčiau iš JAV profesionalią „Race America“ laiko matavimo įrangą. Trasų trūko, todėl pradėjome rengti Kačerginės „Nemuno žiede“, o po to persikėlėme į Kauno prekybos miestelį „Urmas“. Organizuodavome tikrojo standarto – 1/4 mylios drago, driftingo, supermoto motociklų ir keturračių varžybas, viskas vykdavo vakarais, pritraukdavome kelis tūkstančius žiūrovų. Su AZAGIS GTR komanda dukart iš eilės tapome Lietuvos čempionais, vėliau labai sėkmingai debiutavome 1000 km GP lenktynėse. Pakeliui dar su bendraminčiais įkūrėme Lietuvos „Honda“ klubą.

Bet aš savęs niekados nei drageriu, nei drifteriu nelaikiau, todėl 2007 m. nutariau, kad atėjo laikas išbandyti jėgas kitur. Dragų organizavimą ir LASF įgaliojimus perdaviau tikriesiems dragsterių fanatikams, drifto varžybas „Urme“ palikau žmonėms, kurie tuo domisi ir tuo gyvena – drifteriams; pats išvažiavau į F1.

Ar sunku buvo priimti sprendimą darant posūkį karjeroje?

Žinoma. Bet skrisdamas į Šveicariją, „BMW Sauber“ kvietimu į pokalbį, vietą lėktuve gavau 1F – pamaniau, kad gal bus geras ženklas, taip ir buvo.

Tuo pat metu buvo galimas ir kitoks karjeros posūkis  – naujas katerių gamintojas iš Anglijos ketino rengti modernių, futuristiškai atrodančių katerių čempionatą su etapais po pasaulį, ir ieškojo organizatoriaus/ koordinatoriaus, patekau pas juos į atranką. Vandens sportas man labai prie širdies, gal iš tėvo – studijų laikais jis pats gamindavosi skuterius, t.y. greitaeigius kartingus ant vandens.

O Lietuvoje tuo pačiu metu atėjo pasiūlymas „peržiūrėti“ „McLaren SLR“ – tiuningistai supras..

Taigi 2007-aisiais teko gerokai pasukti galvą ir apsispręsti. Nutariau koncentruotis tik į F1, ir, manau, pasirinkau teisingai, nes jau sekančiais metais atėjo pasaulinė krizė ir toks biznis kaip mūsų - ne pirmo būtinumo, o greičiau prabangos dalykas - būtų patyręs sunkumų.

Bet sunkumus galima įveikti.. Nesigaili palikęs savo verslą?

Manau, kad absoliučiai visiems tai išėjo į naudą. Gaila buvo tik palikti didelį būrį draugų, pagalbininkų, partnerių bei kitų puikių žmonių, kurie mus palaikė ir visaip padėjo, be kurių pastangų nieko nebūtų buvę. Bet praktiškai visi iš jų susirado vietas naujuose renginiuose, varžybose ar klubuose. Ryšiai su kolegomis nenutrūko, bendraujame mano tinklaraštyje. Dabar smagu žiūrėti kaip stipriai patobulėjo viskas - dalyvių parkas, foto, vaizdo technika, sunku lyginti su tuo kas buvo anksčiau.

Nuo ko prasidejo tavo pirmieji žingsniai F1?

Nuo klausimo „Kas atsakingas už bolido dažymą?“. Žinote kokių spalvų „Sauberis“ buvo beveik visą laiką – iš esmės baltai-mėlynai-žalias. Vėliau atsirado proga šiek tiek prisidėti, ir pagaliau 2013 m. (simboliška, kad kaip tik „AZAGIO“ 10 metų jubiliejaus proga) „Sauber“ bolido išdažymas „netikėtai“ radikaliai pasikeitė ir tapo tarsi azaginis, mūsų firminių spalvų – titano pilka su raudona. Dabar jau neblogai. Vaizdas, kai derinant spalvas arba fotosesijų metu bolidas apšviečiamas plonyčiais raudonais lazeriais, nerealus. Galima būtų jį padaryti ir ryškesnį, ypač TV transliacijoms, bet šiuo metu ne tai svarbiausia.

Papasakok plačiau apie skyrių, kuriame dirbai.                                 

R&D (tyrimų ir vystymo) skyrius - tai buvo naujai įkurtas nedidelis, uždaras eksperimentinis padalinys, dirbęs su įvairiais avangardiniais BMW projektais. Tai įvairūs testai ir tyrimai, aprėpiantys visą automobilį ir jo komponentus: konstrukciją, medžiagas, stabdžius, kuro bakus, KERS; karboninė „BMW“ greičių dėžė buvo taip pat didelis projektas. Pavyzdžiui, kompozitinių medžiagų tyrimai: 80% bolido, įskaitant kai kurias variklio detales, pagaminta iš kompozitinių medžiagų, daugiausiai anglies pluošto, todėl tyrėme ir įvairias naujas medžiagas, ir jų junginius, panaudojimo būdus ir galimybes. Tikslai gali būti įvairūs – greičio/elgsenos („performance”) ar svorio, balanso  optimizavimas, gali būti kaštų mažinimas ar net bolido ekonomiškumas.

Glaudžiai bendradarbiavome su „BMW M“ padaliniu Miunchene. Tuo metu buvo pakloti ir dabartinės „BMW“ „i“ serijos pamatai.

2007-aisiais į komandą plūste plūdo investicijos ir geriausi specialistai iš viso pasaulio. Hinvilyje, kuris yra prie Ciuricho maždaug kaip Kačerginė prie Kauno, buvo komandos centras ir vėjo tunelis. Miunchene BMW kurdavo variklius ir greičių dėžes, o visa kita mes, Hinvilyje. Rezultatai netruko ateiti - jau sekančiais metais pasiekėme pirmąją pergalę Sauber komandos 40 metų autosporto istorijoje. Šveicarams tai buvo didelis įvykis: dabartinis Šveicarijos prezidentas U. Maureris, pats kilęs iš Hinvilio, (ir lankęsis pernai Lietuvoje) surengė mums priėmimą ir pasveikino mus asmeniškai. Na, o vėliau BMW kartu su „Honda“ ir „Toyota“ netikėtai pasitraukė iš F1.

Ar tai reiškia, kad „BMW“ pasitraukimas buvo smūgis komandai ir tavo pagrindiniam darbui?

Pasitraukus BMW, komandai reikėjo išgyventi ir buvo paliktos tik gyvybiškai svarbios veiklos, o mūsų testavimo skyrius (R&D) praktiškai uždarytas. Bet kaip tik tuo metu i Europą įžengė nauja elektromobilių kompanija „Tesla Motors“ ir man pavyko tapti pirmuoju serviso/aptarnavimo vadovu Šveicarijai naujai kuriamoje atstovybėje Ciuriche. Patiko kompanijos įkūrėjo požiūris ir grupės ambicijos, ypač „SpaceX“ projektas, kaip privati NASA alternatyva.

Atranka buvo net sudėtingesnė negu į F1, teko atsakyti ir į įkūrėjo E. Musko klausimus. Ciuricho showroom‘as ir aptarnavimo centras buvo numatytas gražioje vietoje, senamiestyje. Kas liečia aptarnavimo, serviso dalį - žinojau, ko paprastai reikalauja ir tikisi klientai iš lietuviškų „AZAGIO“ laikų, o kaip įrengti automobilių serviso zoną pagal F1 standartus – iš „BMW Sauber“, taigi infrastruktūros kūrimo darbai ėjosi sklandžiai. Nemažas iššūkis buvo senovinio pastato, priklausančio Šveicarijos nacionaliniam bankui, pertvarkymas į automobilių, kad ir elektrinių, servisą.

Man pačiam daug įdomiau buvo pasisemti specifinių žinių logistikos, koordinavimo, komunikacijos srityse, perprasti informacijos valdymą tokioje dinamiškoje,pasaulinio lygio organizacijoje. Sėkmingai praėjau apmokymus Miunchene. Darbą šioje kompanijoje vertinčiau kaip gerą, intensyvią mokyklą, ir šiaip iš esmės patiko, nes kaip tik tuo metu įvyko „Teslos IPO“ (pirminis viešas akcijų siūlymas) - vertinga patirtis iš finansinės pusės.

Dar teko sudalyvauti ir „Tesla Roadsterio“ reklaminėje fotosesijoje ir netyčia trumpam tapti pasaulinio „Tesla“ serviso „veidu“– sesei buvo daug juoko!

Vėliau situacija „Sauber“ stabilizavosi ir grįžau i F1.

Kuo užsiėmei vėl grįžęs į F1?                                      

Matyt, padėjo ir laikotarpis „Tesloje“, nes netrukus gavau pasiūlymą užimti Prototipų skyriaus vadovo pareigas. Tai didelis ir svarbus padalinys, generuojantis stabilias pajamas komandai. Bendradarbiaujame ir su greičiausių pasaulyje sportinių automobilių gamintojais, ir su Le Mano bolidų kūrėjais, dalyviais. Pagrindine veikla, žinoma, išlieka mūsų pačių tiesioginiai testai vėjo tunelyje („Sauber“  aerodinaminis tunelis yra vienas moderniausių) bei įvairių dalių ir modelių gamyba mūsų pačių bolidams.

Turime gausybę brangios įrangos. Pvz., gamybos sekcijoje esant reikalui galime reaguoti itin greitai, suprojektuoti ir iš įvairių medžiagų atspausdinti lazeriniais 3D spausdintuvais automobilių detales pernakt. Aš atsakingas už sklandų ir finansiškai sėkmingą skyriaus darbą, savalaikį užsakymų įvykdymą ir išorinę bei vidinę komunikaciją. Vienas šio verslo privalumų – žinai, kaip atrodys artimiausiu laiku pasirodysiantys modeliai.

Ar važinėji su komanda į lenktynes?

Kartais. Paprastai tik jei reikalauja kuris nors projektas, arba šiaip kokį didelį interesą susimąstau. Kaip paskatinimą, turime teisę nusiųsti pasižymėjusius darbuotojus į etapus. Čia gal verta pasakyti, kad F1 – tai pirmiausia sunkus ir atsakingas darbas visiems be išimties. Tiek „Tesloje“, tiek „Sauber“ pasitaiko ir 280-300 darbo valandų per mėnesį. Čia tinka tas priežodis, kad, jei ilgai ir atkakliai dirbsi po dešimt valandų per dieną, galiausiai tapsi viršininku ir galėsi dirbti po dvylika. O nuolatos dirbantys lenktynių „brigadoje“, jie apskritai iš esmės gyvena tik tuo automobiliu, gulasi ir keliasi tik su juo galvoje. Kiekvienas asmuo lenktynių savaitgalio metu atsakingas už daugybę komponentų bei operacijų ir apkrautas maksimaliai. Bet smagu vis tiek..

Bet tikriausiai laisvo laiko vis tiek turite, ką tuomet veiki tu ir tavo kolegos?

Vandens motociklai Šveicarijoje uždrausti, jėgos aitvarams sąlygos nelabai palankios, tai po truputį bandau buriuoti. Laikiau egzaminus Gibraltare ir Anglijoje, dabar su komandos draugais kartais sudalyvaujame „Aukso taurės“ (Bol d‘Or), kitose regatose. „BMW“ laikais bandžiau kalbinti įsteigti komandoje buriavimo sekciją, nes „BMW Yachtsport“ yra didelis brendas, bet pritrūko laiko, nespėjom.

Vienas iš kolegų mėgsta nardyti ir fotografuoti ryklius laisvėje, kitas sraigtasparnio teises laikosi pietų pertraukos metu, atskrenda ant pievos prieš langus (juokiasi) Mano buvęs šefas buvo užkietėjęs britvininkas ir konkurencingai dalyvaudavo Meno salos (Isle of Man) TT lenktynėse.

Komandoje yra kartingų „būrelis“. Etapai vyksta Šveicarijoje ir Austrijoje kiekvieną mėnesį, sezono gale būna iškilmės ir apdovanojimai, dažniausiai suvenyrai iš bolidų dalių. Kartais prisijungia ir lenktynininkai, pvz. F. Massa, T. Glockas. Beje, paprastai jie nebūna greičiausi, nes bendras lygis pakankamai aukštas, mūsų kartingistai nuolat dalyvauja įvairiose varžybose ir yra daugkartiniai Šveicarijos čempionai.

Aukščiausia vieta čempionate, kurią man pavyko pasiekti - 8-oji. Tais metais patekau paskutiniu numeriu į „BMW Sauber F1“ rinktinę ir vykome į sportinių kuro talpų gamintojų „ATL“ rengiamą kasmetinį kartingų turnyrą Anglijoje, Milton Keynes. Ten sukviečiami „ATL“ klientai - F1 komandos, LeMano, superkarų gamintojai. Sekėsi mums neblogai, laisvose treniruotėse net buvome greičiausi. Laimėjo „McLaren“.

Ar teko kada nors išbandyti F1 bolidą?

Sakoma, vairuoti F1 bolidą labai lengva, net ir pedalai tik du.. sudėtingiau tik priversti jį važiuoti labai labai greitai! (juokiasi) Esu išbandęs keleto lygių formulės bolidus Prancuzijoje, tarp jų ir F1. Testus gavau kaip dalį kompensacijos uždarius mūsų skyrių, gal dėl to ir nuoskaudos jokios „BMW“ atžvilgiu nejaučiu (juokiasi).

Kokį įspūdį paliko F1 bolido vairavimas?

Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko gal net ne pagreitis. Akceleracija brutali, žinoma, tikrąja to žodžio prasme kvapą gniaužianti, bet kažkaip jos ir tikiesi tokios stulbinančios. Labiausiai pribloškė turbūt stabdžių efektyvumas – čia tai fantastika, kiekviename rate norisi stabdyti vis vėliau ir įžūliau.

Ar populiari F1 Šveicarijoje? Ar domisi, palaiko šveicarai komandą?

Labai. Apskritai F1 turi gerą įvaizdį pasaulyje ir tai padeda bendraujant įvairiose situacijose.

Nors ši šalis turi net ir buvusią F1 trasą, bet pačioje Šveicarijoje po vieno įvykio autosportas iš esmės yra uždraustas. Kadangi dauguma pilotų ir autosporto funkcionierių čia gyvena patys, situacija kiek primena tarsi miegamąjį rajoną, kurio gatvėse nelenktyniaujama. Nors jos didmiesčiai, Ženeva ir Ciurichas – pasaka, tikras rojus auto gurmanams. Savaitgalį keliuose daug puikiai restauruotų klasikinių ir naujų sportinių automobilių. Šveicarai turi daugiausiai „Ferrari“ automobilių 1000-iui gyventojų ir jų atstovybių pasaulyje.

Natūralu, kad jie labai didžiuojasi savo nacionaline komanda. „Sauber Motorsport“ yra atvedę į „F1 Red Bull“, „Mercedes“, „Petronas“, lenktynininkus F. Massa, K. Raikonneną, R. Kubicą ir S. Vettelį. Jei esi su komandos apranga, net ir paprastai santūrūs šveicarai kalbina, teiraujasi naujienų ir linki sėkmės. Smagu kai lenktynių savaitgalį važiuodamas į darbą 6 val. ryto įsijungi žinias ir išgirsti garbaus amžiaus ponias diskutuojant eteryje apie artėjančių F1 lenktynių prognozes ir rezultatus.

Labai įdomu, kaip atrodo darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelė – irgi vien „Ferrari“?

Sakyčiau, gal dominuoja „BMW, „Porsche“ ir ypač „Lotus“, nes jie nedideli, vikrūs, ekonomiški - tinka ir į darbą, ir  lengvoms varžyboms. Vienas draugas turi tikrą dinozaurą – turbina aprūpintą „Countach”, kitas – „Gallardo“, tai su jais kartais sudalyvaujame savaitgalio iškylose su šveicarų „Lamborghini” klubu. Populiarūs yra ankstyvi pasivažinėjimai sekmadienio rytais, kai eismo intensyvumas nedidelis, į vieną kaimyninę šalį, kurioje greitis neribotas. Beje, - gal nenuskambės patronizuojančiai - reiktų priminti vykstantiems į Ženevos auto saloną ar šiaip keliaujantiems per šią šalį, kad greičio pačioje Šveicarijoje viršyti neverta. Baudos yra žvėriškos ir kiekvienais metais tenka išgirsti apie už greičio viršijimą vietinės policijos atimtus superkarus.

Ar yra galimybių aplankyti ir apžiūrėti „Sauber F1”?

Šeimos nariams yra dvi progos per metus - Vaikų ateities/karjeros dienos, kuomet galima atsivesti vaikus ir parodyti ką tėveliai dirba, ir Šeimos diena. O rėmėjams rengiame ekskursijas, pravedu kartais jas ir pats anglų arba rusų kalba. Pastarąją tik vienas komandoje ir moku.

Dvi įspūdingiausios vietos „Sauberyje“ - tai pačiame vėjo tunelyje esanti konferencijų salė, ir atriumas, kuris iš tiesų atrodo kaip autosporto šventovė – didžiulė, šviesi, tyli salė, aukštos stiklinės lubos, prie bolidų triūsia mechanikai.. Čia vyksta ir pirmasis Fire-Up - simboliška šventė sausio gale, kai susirenka visi darbuotojai, iššaunama šampano ir pirmą kartą užkuriamas naujas variklis po „jungtuvių“ (marriage) su naujuoju bolidu. Viršuje atriumą juosia pasitarimų kambariai. Jie pavadinti visų F1 trasų vardais.

O vėjo tunelio prezentacijų salėje įrengta ekspozicija, stovi įvairūs bolidai, trofėjai, čia vyksta spaudos konferencijos, šventės ir bolidų pristatymai. Išleidusi komandą į lenktynes, likusi komandos dalis čia gali stebėti varžybų transliacijas. Beje, šią salę galima ir išsinuomoti, čia vyksta, pvz., „BMW Z8“, „Wiesmann“ klubų susitikimai, bet tai nepigus malonumas. Šeimos dienų metu kiekvienas skyrius čia rengia pristatymus. Linksma buvo, kai mūsų aerodinamikos šefas, vienas iš F1 guru, buvęs „Ferrari“ aero vadovas M. Schumacherio titulų laikais, dirbęs  su Rory Byrne ir Rossu Brawnu, vėjo tunelyje skaitė mano mamai paskaitą apie F1 aerodinamiką. Mama sakė patiko, viską labai aiškiai išdėstė! Apie drag, wake ir kitus iššūkius. Smagu, kai gali bent kažkiek atsidėkoti šeimai už tą visą palaikymą. Keli metai nesu turėjęs Kalėdinių atostogų ir kol kas, deja, negaliu dažnai grįžinėti į Lietuvą, bent jau tiek, kiek norėčiau.

Taigi toliau negu registratūra, kur stovi vienas iš bolidų ir yra trofėjų ekspozicija, lankytojams pakliūti sudėtinga. Anksčiau dar būdavo Atvirų durų diena, bet šiuo metu tokios galimybės nėra. Jeigu bus, būtinai informuosiu!! Galėsiu brūkštelti žinutę facebook‘e (juokiasi).

Ateities planai, svajonės, perspektyvos?

Automobilių sportas - labai dinamiška ir sparčiai besikeičianti aplinka, toliau nei vieną sezoną į priekį neplanuoju.

Trys žodžiai, kaip dabar apibūdintum F1 iš vidaus?

Profesionali. Griežta. Įkvepianti.

Ką patartum norintiems pakliūti dirbti į F1?       

Greičiausias kelias - gerai mokytis..

Pats nelabai turėjau nei pavyzdžio, nei supratimo į kurias duris belstis, todėl išbandžiau visokius variantus. Dabar pagal išgales visad stengiuosi padėti ieškantiems kaip į ją prasimušti, nes tikrai matau lietuvių, kurie ten galėtų sėkmingai dirbti. Labai tikiuosi, kad ateityje išvysime tautiečių aukščiausiose F1 pozicijose ir tai tik laiko klausimas.

Moksleiviams siūlyčiau atkreipti dėmesį į inžinerines studijas. Studentams galbūt patikimiausias būdas būtų pradėti nuo žemesnių formulių komandų (britų F3, F2, GP2), bet jau reikiamoje, tinkamoje  srityje, negu ateiti į F1 mechaniku, ir bandyti, vakarais pastudijavus, „peršokti“ ir tapti, pvz. Vehicle Performance inžinieriumi. Nes tų laisvų vakarų studijoms nelabai liks. Taip pat geros galimybės yra su mažesnio biudžeto F1 arba Le Mano komandomis. Kaip minėjau, lengvų darbų, tokių kaip „lipdukų klijuotojas“, deja, nėra, krūvis ir atsakomybė kiekvienam žmogui milžiniški. Paprastai net komandos vilkikų vairuotojai gauna papildomų antraeilių pareigų, montuoja padangas, dalyvauja pit stopuose. Patogu, kad praktiškai visa F1 meka yra įsikūrusi Anglijos centre, ir mums, lietuviams, tai yra privalumas – nedidelis kalbos barjeras, puikios galimybės įsidarbinti pradžiai kažkurioje iš aibės „jaunesniųjų“ lygų. Dabar šiek tiek neparankus metas, nes F1 juda kaštų ir personalo mažinimo linkme, tačiau bandyti verta – autosporto karalienės šypsena atperka visus vargus!

Pilną interviu galite rasti ir Andriaus Šerkšno tinklaraštyje www.azagis.com