„BMW Turbo E25": saugus, sportinis eksperimentas
1972 metais „BMW" pristatė aptakų konceptą, pavadintą tiesiog „Turbo". Jis buvo pagamintas vasaros Olimpinių žaidinių, kurios tai metais vyko Miunchene, Vokietijoje, proga. Pasaulyje tokie automobiliai buvo tik du.
Šis prototipas buvo reklamuojamas, kaip pirmasis pasaulyje sportinis automobilis, kurio pagrindinis akcentas - saugumas. „Turbo" turėjo tiek aktyvias, tiek pasyvias saugumo sistemas, kurios vėliau buvo panaudotos „BMW" automobiliuose ateityje.
Turbokompresorius leido pasiekti 280 AG
Prototipas „Turbo" buvo sukurtas ant „2002" modelio važiuoklės ir turėjo viduryje sumontuotą variklį, kuris taip pat buvo pasiskolintas iš to paties modelio. Beje, 2,0 litrų keturių cilindrų motorui buvo pritaikytas turbokompresorius. Todėl jo galia siekė ne 200 AG, o 280 AG, sukimo momentas atitiko 238 niutonmetrus.
Su tokiais galios parametrais 980 kg sveriantis „Turbo" 100 km/h greitį pasiekė per 6,6 s, o maksimalus greitis buvo 250 km/h. Galia į ratus buvo perduodama per keturių laispnių mechaninę transmisiją.
Bamperiai veikė kaip smūgių absorberiai
„Turbo" arba „E25" kodinį pavadinimą gavusį modelį kūrė prancūzų dizaineris Paul Bracq, kuris vėliau sukūrė ir „E24 6-Series", ir „E21 3-Series" modelius. Kaip įprasta to meto konceptams, „Turbo" turėjo aptakų siluetą, ilgą variklio dangtį bei stačiai nukirstą galinę dalį. Visas automobilio kėbulas buvo pagamintas iš plieno, o priekinis ir galinis bamperiai leido absorbuoti smūgius - esant smulkiems įvykiams bamperių forma pamažu atgaudavo pradinę formą. Žvelgiant į automobilio kėbulą, matyti, kad bamperiai su juo turi specialią sąsają.
Žibintai taip pat buvo apsaugoti nuo smulkių įvykių. Jie buvo įmontuoti į bamperių vidų. Tačiau atliekant testus buvo pastebėta, kad tai turėjo neigiamos įtakos automobilio aerodinamikai.
Prototipas, prifarširutoas ateities technologijų
„BMW Turbo" buvo lyg technologijų ir dizaino eksperimentas. Automobilio kėbulas buvo pirmiausia orientuotas į saugumą. Tai užtikrino visų pusių matomumas, nes automobilis buvo sukurtas taip, kad buvo eliminuotos aklosios zonos.
Itin žemas (aukštis tik 1100 mm) konceptas pasižymėjo į viršų pakeltomis bei žuvėdros sparnus priminenančiomis durimis, o kabina buvo įkvėpta aviacijos pasaulio. Čia buvo didelis prietaisų skydas, rodantis greitį ir kitą svarbią informaciją, kaip variklio apsukas, tepalo bei aušinimo skysčio temperatūrą bei slėgį.
„Turbo" buvo prifarširuotas įvairiausių eksperimentinių technologijų, kurios vėliau pasirodė būsimuose, produkcijai skirtuose „BMW" modeliuose. Čia galima paminėti ABS sistemą, kurią gamintojas panaudojo pirmą kartą (1978 metais ABS buvo siūlomas septintos serijos modeliui kaip papildoma įrangos dalis), radaru pagrįstą atstumo matavimo sistemą, kuri įspėdavo apie per arti priekyje esantį kitą automobilį.
Ši sistema galėjo fiksuoti nuo 0 iki 100 metrų atstumą iki priekyje esančio automobilio. Jeigu šis atstumas sumažėdavo iki kritinio, sistema apie tai pranešdavo garsu. Tai buvo aktyvaus autopilotu pirmieji žingsniai, kuris į serijinę produkciją pateko 2002 metais su septintos serijos sedanu.
Koncepto saugos diržai ir automobilio užvedimo sistema buvo sujungti į vieną grandinę, todėl neprisisegus diržų, automobilio nebuvo galima užvesti. Be to, šiame automobilyje saugos diržai susitraukdavo automatiškai.
Eksperimentinis „BMW Turbo E25" turėjo ir kontrolės sistemą (Check Control), kuri leido vairuotojui tikrinti alyvos lygį, stabdžių skysčio bei aušinimo skysčio lygius, stabdžių kaladėlių temperatūrą. Vėliau ši sistema buvo kaip pirmtakas 1976 metų „E24 6-Series" modeliui.
Konceptas užtikrino ne tik saugumą, bet ir kompfortą. Interjere buvo vengiama aštrių kampų, todėl visi komponentai buvo pagaminti iš porolono.
Kalbant apie naujoves, tai „Turbo" turėjo dar ir rankinio stabdžio inovaciją. Stabdžio trosai buvo sujungti su suportais, o ne su stabdžių būgnais - kaip kad buvo iki tol gamintuose modeliuose. Automobilis taip pat turėjo ir visus ventiliuojamus stabdžių diskus.
Dienos šviesą išvydo du prototipai
Viešas „Turbo" debiutas įvyko 1972 metų spalio mėnesį Paryžiaus automobilių parodoje. Vėliau, 1973 metais, po svarstymų buvo sukurtas ir antrasis šio automobilio prototipas, skirtas įvairiems testams. Jis buvo viešai parodytas tų pačių metų Frankfurto automobilių parodoje ir sukėlė didelį susidomėjimą bei tam tikrą technologinį sąmyšį.
1973 metų rudenį vyko intensyvus antrojo prototipo testavimo darbai vėjo tunelyje. Iš viso buvo dirbama ties 17 variantų, o geriausią efektyvumą pasiekusi versija turėjo panašų oro pasipriešinimo koeficientą, kaip ir „M1" modelis. 1974 metų ataskaitose teigiama, kad intensyviai buvo testuojama ir automobilio dinamika, o rastos problemos sprendžiamos iškart. Naudojant skirtingas padangas buvo gerinimas automobilio stabilumas važiuojant tiesiai. Testų metu taip pat buvo iškilusios problemos su alyvos temperatūra.
Abu prototipai buvo panašaus dizaino. Antrasis išsiskyrė oranžine spalva, pereinančia į rudą ir galinių ratų šoniniais uždengimais. Į serijinę gamybą šis modelis nepakliuvo, tačiau jis įkvėpė 1978 metais pristatytą „M1" modelį, o vėliau ir aštuntos serijos kupė modelį. Be to, automobilyje pristatytos eksperimentinės technologijos, tapo realybe kituose gamintojo modeliuose.
Įdomu ir tai, kad „Turbo" gavo metų koncepto apdovanojimą, kurį skyrė „Revue Automobile Suisse".
Nuostabu, jog „Turbo" prototipas išgyveno iki šių dienų. Bėda tik ta, kad su juo yra gana sunku važiuoti, kadangi automobilio variklis neturi droselinės sklendės, todėl prieš važiavimą automobilis turi būti pilnai pašildytas. Dėl priekyje sumontuoto aušinimo radiatoriaus ir ilgų aušinimo skysčio vamzdelių, tai trunka apie 15 minučių. Kita blogybė yra ta, kad variklis neturi duslintuvo, todėl motoro garsas tikrai atkreipia visų dėmesį. Tačiau girdėti garsiai dirbantį tokio automobilio variklį turėtų būti pats malonumas.
Reziumė
„BMW" eksperimentas, paprastu vardu „Turbo" - pavyko!
