You are here

„Briedžio testų“ istorija

Žodžių junginį „briedžio testas“ tikriausiai bent kartą esame girdėję visi. Automobilių industrijoje šis testas yra puikiai žinomas – jis yra vienas iš svarbiausių automobilių saugumo testų ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių naudoti elektronines stabilumo kontrolės sistemas naujuose automobiliuose. Testo pavadinimas yra iš dalies juokingas ir ne itin susijęs su automobiliais.

„Briedžio testo“ pavadinimo kilmė

Įvairios „briedžio testo“ versijos buvo atliekamos Švedijoje dar aštuntajame dešimtmetyje. Iki tol šis testas buvo vadinamas paprastai – išsisukimas nuo kliūties, kuomet važiuojant dideliu greičiu buvo imituojamas išsisukimas nuo staiga kelyje pasirodžiusio briedžio. Taip buvo išbandomas automobilio stabilumas.

Terminas „briedžio testas“ pirmą kartą buvo panaudotas 1997 metais švedų žurnalo „Teknikens Varld (Technologijų pasaulis)“. Jo žurnalistui nesėkmingai pasibaigęs toks testas tuomet sukėlė daug audringų diskusijų ir išpopuliarėjo.

Švedų automobilių gamintojai „Saab“ ir „Volvo“ pradėjo tokiu būdu testuoti naujus automobilius, nes Skandinavijos šalyse vairuotojams dažnai tenka važiuoti miškingomis teritorijomis, kur pilna laukinių žvėrių, mėgstančių netikėtai kirsti kelią. Todėl šie automobilių gamintojai norėjo būti tikri, kad jų pagamintais automobiliais važiuojantys žmonės spės saugiai išvengti kontakto su staiga kelyje pasirodžiusiu žvėrimi: šernu, lape ar briedžiu. Pastarasis gyvūnas dėl savo svorio ir ilgų kojų kontakto su automobiliu metu pridaro daugiausiai žalos ir per priekinį stiklą įkrenta į automobilio saloną.

Dėl to automobilių gamintojai „Saab“ ir „Volvo“ atlieka dar ir kitą „briedžio testo“ versiją, kuomet automobilis kaktomuša susiduria su briedžio manekenu. Šio testo metu tikrinamas automobilio stiklo stiprumas.

Jeigu atkreipėte dėmesį, tai ant švediškų automobilių net gi klijuojami lipdukai su briedžio atvaizdu, o dėl to ir senesni „Volvo“ automobilistų tarpe vadinami „briedžiais“.

„Briedžio testas“ – kliūties apvažiavimas

Atliekant „briedžio testą“ (žinomas dar kaip „elnio testas“) išbandomas automobilio stabilumas, kuomet reikia apvažiuoti staiga kelyje pasirodžiusią kliūtį. Žinoma, ją pamačius būtų galima stabdyti, tačiau norint stabdant jos išvengti reikėtų didesnio atstumo, nei ją apvažiuoti (realiu laiku būna situacijų, kuomet kliūties apvažiuoti nepavyksta, nes ji juda ta kryptimi, kuria reiktų apvažiuoti kliūtį).

Testo metu, kuomet imituojamas briedžio ar kito objekto netikėtas atsiradimas kelyje, reikia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir iškart vėl grįžti atgal į savąją juostą, stengiantis nesusidurti su iš priekio galimai atvažiuojančiais automobiliais. Važiuojant dideliu greičiu šis manevras yra ekstremalus, tačiau tai puikiai atspindi automobilio elgesį ir stabilumą.

„Briedžio testas“ atliekamas ant sauso asfalto, kuomet yra sustatomos trys kūgelių eilės, suformuojančios dviejų eismo juostų kelią ir imituojama staiga kelyje atsiradusi kliūtis. 13,5 metro – toks yra imituojamas atstumas prieš pamatytą kliūtį. Testo metu automobilis nedidindamas greičio ir visai nestabdydamas turi staigiai persirikiuoti iš savo eismo juostos į kitą ir grįžti atgal (tai padaryti vairuotojui skirta 11 metrų). Viskas daroma tik manevruojant vairu.

„Briedžio testas“ išlaikomas tuomet, kai visi kūgeliai lieka stovėti vietoje, o automobilis sugeba išsilaikyti kelio juostose, neapvirsta ar nepasvyra ant dviejų ratų. Iš pradžių bandymas vyksta automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu, tuomet greitis didinamas iki 60 km/h ir 70 km/h. Pastarasis greičio padidinimas tampa iššūkiu ne vienam naujam automobiliui.

„Mercedes-Benz A-Class“, neišlaikęs „briedžio testo“

Kaip jau minėjome „briedžio testas“ pasaulyje tapo įžymiu 1997 metais, kuomet švediško žurnalo „Teknikens Varld“ žurnalistas Robert Collinas, per kliūties išvengimo testą apvertė naują „Mercedes-Benz A-Class“. Po šio incidento buvo pirmą kartą panaudotas žodžių junginys „briedžio testas“, kurio pavadinimas pasirodė itin intriguojantis ir išplito po visą pasaulį.

Iš pradžių vokiečių automobilių gamintojas nepripažino, kad „A-Class“ turi kokių nors problemų su stabilumu, tačiau kuomet šio testo rezultatai buvo paskelbti švediškame žurnale, „Mercedes-Benz“ greitai sureagavo ir atšaukė prieš testą parduotus automobilius. Gamintojas modifikavo automobilio važiuoklę, o elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESP) tapo standartu šiam automobiliui. Atšaukti automobiliai taip pat sulaukė šių atnaujinimų.

„Mercedes-Benz“ atnaujinusi „A-Class“ paprašė TUV specialistų, kad jie atliktų automobilio testą iš naujo ir sugrąžintų gamintojui gerą vardą.

Video reportažas iš patobulinto „A-Class“ testo:

Po šio incidento stabilumo kontrolės sistema tapo vis labiau svarbi tiek vartotojui, tiek automobilių gamintojams, kurių daugelis pradėjo šią sistemą siūlyti kaip standartinės įrangos dalį, vėliau tai tapo privalomu dalyku.

Po „Mercedes-Benz A-Class“ „stogo“ šis testas tapo sinonimu „stabilumo kontrolės testui“, o jo rezultatai tapo labai svarbūs automobilių industrijoje ir tapo pagrindinės saugumo vertinimo programos dalimi.

Automobiliai, kurie taip pat neišlaikė „briedžio testo“

Klastingo „Briedžio testo“ neišlaikė ne vien tik „Mercedes-Benz A-Class“, yra ir daugiau automobilių kuriems „briedis“ pakišo koją. Tai „Citroen Nemo“, „Renault Kangoo“, „Toyota Hilux“, „Jeep Grand Cherokee“ ar „Suzuki Jimny“. Vienas atvejais šie automobiliai apvirto, kiti ties kritine riba pasviro ant dviejų ratų ir tik vairuotojų įgūdžiai leido išvengti „stogo“.

Pasitaikė atvejų kuomet po nesėkmingų testų rezultatų gamintojai kaltino juos atliekančius testuotojus, neva jie testą atliko neteisingai. Pavyzdžiui, kuomet tam pačiam švediškam autožurnalui „Teknikens Varld“ testuojant „Jeep Grand Cherokee“, pastarasis automobilis neišlaikė testo, kompanija „Chrysler“ į tai reagavo oficialiai pareikšdama, kad jie pakartojo testą, kurio metu automobilis elgėsi normaliai. Kaip priežastį, dėl ko apvirto žurnalistų testuojamas automobilis, kompanija nurodė, kad jis buvo perkrautas. Beje, autožurnalui testuojant šį automobilį buvo susprogdintos septynios trijų automobilių padangos. Pažiūrėkite šio testo vaizdo įrašą:

Testuojant „Citroen Nemo“ „ADAC“ testų metu, automobilis neturėjo įrengtos stabilumo kontrolės ir taip pat neišlaikė testo.

Kuomet „ADAC“ testų metu rumunų gaminamas „Dacia Logan“ neišlaikė testo, buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad nuo intensyvaus testavimo buvo labai sudilusios padangos, kas turėjo įtakos testo neišlaikymui. Kitoms organizacijoms atliekant testą su „Dacia Logan“ – automobilis viską puikiai išlaikė.

Taigi matome, kad šis testas yra itin svarbus ir keliantis daug diskusijų, kuomet automobiliai jo neišlaiko. Bet tai motyvuoja automobilių gamintojus dar daugiau dėmesio skirti saugumui.

Pabaigai

Pabaigai linksmoji dalis apie „briedžio testą”, kurį atliko lietuviai su „Toyota GT86”.

Kategorijos: