Vytautas Švedas laimėjo „Rally Classic Druskininkai 2011"
Prasidėjęs šiais metais sausio mėnesio pabaigoje Lietuvos ralio čempionatas šį savaitgalį finišavo Druskininkuose, kur pirmą kartą buvo surengtas ralis „Rally Classic Druskininkai 2011". Ralį sudarė 10 greičio ruožų, iš kurių du paskutiniai driekėsi siauru dviračių takeliu.
Paskutiniame ralio etape pergalę šventė visą sezoną puikiai važiavęs Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko („Mitsubishi Lancer EVO X“) ekipažas, jie ir tapo Lietuvos ralio čempionais šiais metais. Antrąją vietą šiame ralyje užėmė Dominykas Butvilas ir Renaldas Vaitkevičius („Mitsubishi Lancer EVO X“) , treti liko Ramūnas Čapkauskas ir Tomas Šipkauskas („Mitsubishi Lancer EVO IX“), ketvirtąją vietą pelnė Benediktas Vanagas ir Irina Kolomeytseva („Subaru Impreza“), o penketuką užbaigė Rokas Lipeikis su Inga Lipeikyte („Mitsubishi Lancer EVO VIII“).
Ralyje lankėmės ir mes, 98.lt komanda. Pajudėję į greičio ruožus 5 valandą ryto, į Vilnių sugrįžome tik 21 val., tačiau visai negaila šio laiko, nes ralis buvo puikus, kupinas įspūdžių. Bet apie viską nuo pradžių.
Pirmas dalykas, kurio aišku tikėjomės, buvo tas, kad neradome nuorodų į greičio ruožus, bet tam puikiai pasitarnavo žemėlapiai ir navigacija, nors neslėpsime, kad teko truputi ir „pagrybauti" ieškant teisingo kelio.
Pirmiausia vykome į 1/3 greičio ruožus, kurių dalį spėjome pravažiuoti iki uždarant trasą, išsirinkome vietą prie staigaus dešinio posūkio, po kurio iš karto sekė iš pažiūros nežymus tramplynas, tačiau pirmieji lenktyninkai čia sugebėjo pakelti automobilio ratus į orą.
Antroji mūsų stotelė buvo 5/7 greičio ruožai. Bet prieš pajudant į juos, dar 1/3 greičio ruožų apylinkėse sutikome „nusirašiusį" žiūrovų automobilį „Ford Sierra", kuris „nuskynė" pora pušelių. 5/7 greičio ruožuose pasirinktoje stebėjimo vietoje lenktynininkai įveikinėjo staigų kairįjį posūkį, o iš po ratų kilo žvyro stulpai - vaizdai kalbėjo patys už save.
Prieš paskutinius 9 ir 10 greičio ruožus užsukome į serviso zoną, kurioje lenktynininkų mechanikai tvarkė automobilius. Kaip jau buvo minėta, paskutiniai greičio ruožai driekėsi siauru dviračio takeliu, kuris ėjo per mišką, taigi iš abiejų pusių jis buvo apsuptas medžiais - menkiausia lenktynininko klaida ir automobilis jau skintų medžius. Šį ruožą pasiekėme pėsčiomis nuo servizo zonos. Iš tikrųjų teko nemažai paėjėti, bet su sutikta linksma kompanija iš Šiaulių šis ėjimas neprailgo. Paklaustumėte, kodėl iki šio ruožo nevažiavome automobiliu, o gi todėl, kad truputi sunku buvo išsiaiškinti, kur šis dviračių takelis yra paslėptas. Galvojome, kad jis yra kažkur šalia, todėl palikome automobilius ir keliavome pėstute, bet įveikus dalį kelio supratome, jog reikės eiti dar tiek pat, taigi taupant laiką buvo nuspręsta eiti į priekį. Dėl šio greičio ruožo radimo problemų turėjome ne vien tik mes, dauguma ralio žiūrovų vieni kitų klausinėjo, kur driekiasi šis ruožas.
Pagaliau pasiekę greičio ruožą, užėmėme stebėjimo vietas miške. Stebėti pravažiuojančius automobilius toliau nuo trasos matėsi medžių šakas, o priėjus arčiau trasos buvo nelabai saugu, tačiau dauguma žiūrovų būtent ir rinkosi šias pavojingas stebėjimo vietas, nes menkiausia lenktynininko klaida lemtų skaudžias pasekmes. Greičio ruožą stebėti buvo nuostabu, matant, kaip siauru keliuku, apsuptu medžiais, lenktyninkai lekia beprotišku greičiu ir valdo savo plieninius žirgus.
Šiame greičio ruože nepavyko išvengti avarijos ir kurioziškos situcijos. 9-ajame greičio ruože pro mus, galima sakyti, trimis ratais pravažiavo Remigijaus Veikalo ir Adomo Rimšos ekipažas („BMW Compact") ir už kelių šimtų metrų laisvesnėje trasos dalyje sustojo, taigi nulėkėme per mišką iš arčiau apžiūrėti sudaužyto automobilio. Akimirką ten pastovėjęs lenktyninkas nusprendė praleisti vieną ekipažą ir tada grįžti į trasą, tačiau jis nežinojo, kad vienu metu atvažiuos ne vienas, bet du ekipažai, nutolę vienas nuo kito menku atstumu. Taigi praleidęs pirmąjį ir pajudėjęs atgal į trasą Remigijus Veikalas vos nesusidūrė su antruoju iš paskos atlekiančiu ekipažu. Kolegai iš Šiaulių pavyko užfiksuoti šį epizodą:
Pasibaigus paskutiniam greičio ruožui, galvoje nedavė ramybės viena mintis: „kaip reikės dabar tiek kelio grįžti pėstute atgal iki automobilio", bet šioje situacijoje norėtume padėkoti Čikagos lietuviams, kurie pavežė iki pat palikto automobilio. Rašydami „Čikagos lietuviai" mes tikrai nesuklydome, šį ralį stebėjo lietuvaičiai atvykę į Lietuvą būtent iš Amerikos. Jų pasakojimu, šis ralis buvo jiems pirmas, kurį jie stebėjo ir paliko nuostabius įspūdžius, ir jie užtikrino, kad jei kitą kartą lankysis Lietuvoje, kai vyks koks nors ralis, būtinai atvyks jo pažiūrėti. Be to, jie pasakojo, kad Amerikoje vyksta kažkokie žiemos raliai, kur lenktyninkai važiuoja su paprastomis žieminėmis padangomis. Jų žodžiais šis Druskininkų ralis jiems davė žymiai daugiau teigiamų emocijų ir įspūdžių, negu aštuonis metus kartu sudėjus stebėtas minėtas ralis Amerikoje.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad Druskininkų ralis buvo puikus ir viliamės, kad pakeitęs ralio geografiją pritraukė naujų žiūrovų, kurie ralio anksčiau nebuvo stebėję, bet dabar juo susižavėjo, ir taip padidino vis augančią ralio žiūrovų auditoriją.
