Moskvich AZLK 1600 SL RALLYE Replica
„Ferrari F50”, „Bugatti Veyron“, „Mercedes-Benz SL65 AMG Black Series“ arba legendinis „Audi Ur-Quattro“ - tokių sportinių automobilių kopijas dažniausiai nori pasigaminti autofanai iš viso pasaulio.
Tačiau tarybiniais automobiliais besidomintiems ir laisvalaikiu savo malonumui juos restauruojantiems šiauliečiams teko susidurti su visai kitokio sportinio automobilio kopijos gamyba. 98.lt pakalbino automobilių restauruotojus Aivarą ir Mindaugą iš „Retro Cars LT", kurie papasakojo apie labai įdomų ir nekasdienišką projektą.
Kodėl pasirinkote būtent rusišką modelį, nes visi dažniausiai daro itališkų sportinių automobilių kopijas?
Paprasti rusiški automobiliai dažniausiai restauruojami dėl sentimentų, o ne dėl jų istorinės vertės. Tokį automobilį dažniausiai svajoja turėti žmogus važinėjęs juo jaunystėje ar tiesiog augęs jų apsuptyje. Taip pat nemažai įtakos pasirinkimui turi ir finansinės galimybės.
Vieną dieną gavome pasiūlymą atkurti legendinį „Moskvich AZLK 1600 SL RALLYE“. Ilgai nesvarstę, apsiginklavę keliomis nespalvotomis fotografijomis bei radę vieną kitą rusišką aprašymą ėmėmės šio darbo.
Kas buvo sunkiausia projekto metu?
Sunkiausia buvo gaminti arkas. Nors šis darbas buvo patikėtas profesionaliam „tiuningo“ gamintojui arkos nebuvo išbaigtos, o forma netiksliai atkartota pagal nuotraukas. Teko sunaudoti apie 4-5 kg glaisto kol pavyko išgauti norimą formą. Pasukti galvą teko ir dėl ratų adapterių, kadangi reikėjo 4 skylių ratlankius pritaikyti 5 varžtų ratų tvirtinimams.
Esant ribotiems ištekliams nebuvo įmanoma pilnai atkurti visų techninių automobilio charakteristikų, kadangi vien „Moskvich“ variklio paruošimas rimtam raliui gali kainuoti apie 10 000 Lt, o gauti originalų forsuotą 1,6 litro 145 AG variklį su dviem horizontaliais „Weber 45D COE“ karbiuratoriais praktiškai išvis neįmanoma.
Nepaisant šių nesklandumų variklis buvo pilnai perrinktas, šlifuota galva suspaudimo laipsnio padidinimui, keistas velenėlis, platinti tepalo kanalai, suvienodinti cilindrų svoriai, centruotas velenas, įdiegta bekontakčio degimo sistema, uždėtas itališkas „Weber“ karbiuratorius.
Agresyvumo automobiliui suteikia apie 10 cm iškeltas galas, ratų išnešimai į šonus po 7 cm, plačios padangos ir riaumojantis duslintuvo bakelis. Kai kurie žinovai pasiginčytų dėl tokių dalių kaip vairas ir veidrodėliai neatitikimo laikmečiui, tačiau užsakovo žodis visada paskutinis. O ir visas automobilis apklijuotas prisitaikant prie naujojo šeimininko individualių pageidavimų.
Ar nekilo noras kažkurioje darbų stadijoje viską nutraukti?
Nutraukti pradėtų projektų niekada nekyla noras, nes automobiliai reikalauja nemažai investicijų ir juos užbaigti reikia bet kokiu atveju. Būna dienų, kai automobilio nebesinori net matyti, bet viską atperka galutinis rezultatas.
Kiek laiko truko visi darbai?
Darbai truko daugiau nei pusmetį. Aišku, prie automobilio nebuvo dirbama nuo ryto iki vakaro, kadangi tai mūsų hobis, o ne pragyvenimo šaltinis. Labai daug laiko truko paruošimo dažymui darbai, nors automobilis nebuvo nei surūdijęs, nei lankstytas. Tiesiog nepasisekė su žmonėmis, kuriuos teko samdyti, todėl už šį darbą teko mokėti kelis kartus, o darbai užtruko kelis mėnesius.
Kokių finansų pareikalavo restauracijos darbai?
Tikslios sumos įvardinti nenorėtume, bet galime išduoti, kad neskaičiuojant mūsų (dviejų žmonių) darbo valandų išlaidos sudarė keliolika tūkstančių litų.
Koks buvo jausmas pabaigus šį projektą?
Kiekvieno projekto užbaigimas atneša nenusakomą malonumą. Būtent dėl to ir aukojamas visas laisvalaikis.
Ar imtumėtės tokio projekto dar kartą?
Be abejonės, antą kartą tokį pat automobilį restauruoti yra lengviau ir darbai atliekami greičiau. Norėtųsi tokį automobilį turėti ir savo garaže.
Šis automobilis greičiausiai bus rodomas parodose bei naudojamas trumpoms savaitgalio išvykoms. Užsakovas net pageidavo įtaisyti saugos diržus gale vaikams. Originaliai automobilyje jų nebuvo.
Gaila, jog šio automobilio nepavyko nugabenti į šalyje vykstančias transporto priemonių parodas ar senovinės technikos ekspozicijas ir papasakoti jo istoriją, tačiau mes neatmetame galimybės greitu laiku atkurti dar vieną tokį automobilį ir džiuginti juo Lietuvos gyventojus.
Pamatyti „AZLK 1600 SL RALLYE“ atkūrimo procesą galite Facebook profilyje „Retro Cars LT“.
TRUMPAI APIE MOSKVICH MODIFIKACIJOS AZLK 1600 SL RALLYE ISTORIJĄ:
„MOSKVICH-2140“ – tai Sovietų sąjungoje Maskvos gamykloje (АВТОМОБИЛЬНЫЙ ЗАВОД ИМЕНИ ЛЕНИНСКОГО КОМСОМОЛА) 1976-1988 metais gamintas mažos klasės lengvasis automobilis. Praktiškai tai buvo modernizuotas „Moskvich-412“ variantas.
Patobulintos išvaizdos „MOSKVICH 2140“ gavo indeksą „SL“ (taip pat žinomas kaip „MOSKVICH-2140-117“). Kai kurios „MOSKVICH 2140 SL“ modifikacijų partijos pirmą kartą šalies praktikoje buvo dažomos „metallic“ spalvomis. Būtent šis automobilis tapo pagrindine „AZLK“ gamyklos eksporto produkcija. Eilę dalių šiam automobiliui tiekė Jugoslavijos kompanija „Saturnus“, todėl indeksas „SL“ šifravosi kaip „SATURNUS-LUX“ arba „SPECIAL-LUX“.
1983 metais „MOSKVICH 2140 SL“ buvo modifikuotas ralio varžyboms, o ši modifikacija pavadinta „AZLK 1600 SL RALLYE“ buvo homologuota tarptautinėje grupėje A6 (iki 1600 ccm). „MOSKVICH 2140 SL“ gerai save parodė raliuose aštuntajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje užimdamas vietas pirmajame dešimtuke. 1986 metais ralyje „Saturnus“ Valerijus Filimonovas (Валерий Филимонов) užėmė 3 vietą klasėje iki 1600 сcм, aplenkdamas „Mitsubishi Lancer“ ir „Porsche 911“, o 1987 metais Vladislavas Štykovas (Владислав Штыков) užėmė 3 vietą toje pačioje klasėje, aplenkdamas kitus užsienietiškus sportinius automobilius. „Moskvičius“ galėjo užimti ir 1-ą vietą, tačiau tuo metu jis negavo naujo variklio ir greičių dėžės.
1985 metais Suomijoje „1000-čio ežerų“ ralyje „MOSKVICH 2140 SL“ užėmė 1-ą vietą klasėje iki 1600 сcм, aplenkdamas visus tarybinius automobilius, kurie savo charakteristikomis buvo pajėgesni nei "Liuksas".
