„Nissan Pulsar": ar jo pulsas normalus?

„Pulsar" vardas „Nissan" padangėje nuskambėjo dar 1978 metais ir buvo naudojamas Japonijoje iki 2000 metų. Vėliau šiuo vardu pavadinti „Nissan" automobiliai buvo parduodami Australijoje ir keliose Azijos valstybėse.

Europoje „Pulsar" modelis vadinosi „Cherry", vėliau „Sunny" (N13, N14), o dar vėliau gavo ir „Almera" (N15) vardą.

2014 metų gegužės 16 dieną „Nissan" paskelbė, kad Europoje bus išleistas „Pulsar" modelis, kodiniu pavadinimu C13.

Su šiuo hečbeku automobilių gamintojas „Nissan" nutarė grįžti į kompaktiškų hečbekų segmentą, kurį paliko 2006 metais, pasibaigus „Almera" produkcijai. Be to, tai yra pirmas kartas, kuomet „Pulsar" žvaigždė oficialiai sužibo Europoje.

Mokslo srityje pulsaras yra apibūdinamas, kaip neutroninė žvaigždė, skleidžianti elektromagnetinius spindulius. Ar šią pulsuojančią žvaigždę pastebės Europos automobilių pirkėjai?

Sumažinta „Qashqai" versija?

„Nissan" inžinieriai braižydami šio automobilio kontūrus popieriuje jau turėjo „špargalkę". Jie šiuos namų darbus „nusirašė" nuo kitų savo modelių - antros kartos „Qashqai" bei šiek tiek nuo trečios kartos „X-Trail“. Naujasis „Pulsar" į savo didesnį brolį „Qashqai“ yra panašus kaip antras vandens lašas. Nematant šių automobilių prošvaisos, galima ir suklysti juos teisingai įvardijant.

„Kiškio" veidas buvo priderintas hečbekui, o galinė dalis taip pat nuo jo nukopijuota. Nenuostabu, nes kiekvienas gamintojas skirtingų segmentų modeliams taiko naujausią dizaino filosofiją.

Gavosi tikrai šauni šeimynėlė: mažylis „Pulsar", vidutiniokas „Qashqai" ir didysis „X-Trail".

Žvelgiant į šį automobilį vis kirbėjo galvoje mintis, kad jam trūksta šiek tiek žavesio, bet tik vos vos. Jam reikia kažkokio akcento, kuris galutinai pavergtų. „Nismo" padalinys tikrai galėtų išspręsti šį rebusą.

„Pulsar" priekinė dalis maloni, o galas išraiškingas. Kėbulas išlaiko aukštą stogo liniją, kuri užtikrina didesnę erdvę viduje.

„Nissan" tiek daug dirbo su didesnės erdvės automobiliais, todėl tikrai puikiai išmoko namų darbus ir būsimus „Pulsar" šeimininkus nusprendė nustebinti hečbeko erdvumu.

Erdvė - geras dalykas

Pirmąjį teigiamą impulsą gavome susipažinę su automobilio išore, toliau naujų impulsų ieškosime viduje.

Visų pirma, į akis pirmiausia krenta kažkur jau matytas prietaisų skydas ir vairas. Kaip ir automobilio išorė, taip ir ši interjero dalis jau buvo sutikta „Qashqai" modelyje. Todėl nenuostabu, kad prietaisų valdymas yra lygiai toks pats, kaip ir „kiškyje". Tai reiškia, kad net nebandžius - galima sakyti, kad ši sritis veiks gerai, o valdyti viską bus patogu. Beje, „X-Trail" modelyje ši dalis taip pat atrodo panašiai - šeimos bruožas išlaikytas.

Mygtukų tiek, kiek reikia. Viskas patogiai išdėstyta, pasiklysti tarp funkcijų neįmanoma. Prietaisų skydo viduryje įmontuotas lietimui jautrus ekranas, kurį spaudant galima valdyti ar pasirinkti įvairius automobilio parametrus. Tiesa, kartais atrodydavo, kad reikia šiek tiek stipriau bakstelėti pirštu į ekraną, kad jis pajustų komandą.

Pagrindinis „Pulsar" „arkliukas" yra erdvumas viduje. Aukšta stogo linija leidžia gale erdve mėgautis aukštesniems žmonėms, o ilgakojai taip pat gali likti nustebę, nes keliams vietos čia yra užtektinai. Verta paminėti, kad ne kiekvienas sedanas gali pasiūlyti tokią erdvę gale sėdinčių keleivių kojoms. Prisipažinsime, tai nustebino.

Vairuotojas priekyje irgi nesijaučia užspaustas, o erdvės pojūtį sustiprina dar ir platus priekinis stiklas, šiek tiek užleistas ant priekinių statramsčių. Tai leidžia dar ir plačiau matyti vaizdą automobilio priekyje, o atliekant posūkius, nereikia perkreipti kaklo, kad žvilgsnis į kelią nekliūtų už plačių statramsčių.

Erdvę automobilyje užtikrina net 2,7 metro ratų bazė, kuri yra didžiausia segmente. Salono medžiagos atitinka „Pulsar" klasę, o vertinant visą interjero vaizdą - jis yra paprastas, bet ne prastas.

Bagažinės tūris sudaro 385 litrus, o nulenkus galines sėdynes tilps 1395 litrai krovinio, kurį gana patogu pakrauti.

Sėdynės reguliavimo ypatumai

Durys atsidaro, sėdame į automobilį. Leidžiame sėdynę žemyn. Dar žemyn. Norisi dar bent 1-2 cm žemiau, bet „Pulsar" to daryti nebeleidžia. Įdomu, kodėl inžinieriai patys už vairuotoją nusprendė reguliuoti sėdėsenos aukštį? Tokios klasės automobiliuose sėdynė įprastai nusileidžia žemiau.

Bandant tame atrasti teigiamų įžvalgų, pastebime, kad nuleidus sėdynę į žemiausią padėtį, 180 cm ūgio vairuotojas gali matyti automobilio variklio dangtį. O nuleidus sėdynę tiek, kiek norėjome mes, automobilio priekinės dalies kontūrų jau būtume nematę visiškai. Galima daryti prielaidą, kad visa tai yra dėl saugumo ir geresnio automobilio gabaritų jautimo.

Gyvybingas dyzeliukas

OK. Spaudžiame „Start" knopkę, įsitaisiusią prie pavarų perjungimo svirties ir pradedame važiuoti. Iškart pasigirsta keistas, bet ausiai labai įdomus variklio garsas, primenantis tradicinį dyzeliuko pulsavimą. Žodžiais garso apibūdinti nepavyks, geriausia būtų nuvykti į „Nissan" atstovybę ir išbandyti dyzelinę „Pulsar" versiją. Lauksime atsakymo, ar patiko variklio garsas.

Spustelim akceleratoriaus pedalą iki kol variklis pasiekia 1750 apsisukimų per minutę ir jau turime maksimalų sukimo momentą - 260 niutonmetrų. Super. 1,5 litro dCi dyzelinis „Pulsar" variklis yra išties gyvybingas. Generuoja jis 110 AG ir nėra reiklus kurui. Magistralėje penkiaduris hečbekas su mechanine šešių laipsnių pavarų dėže naudojo 4,4 litro degalų šimtui kilometrų, o krašto keliuose, kur pasitaikė ir gyvenviečių, „Pulsar" apetitas pakilo iki 4,8 l/100 km. Mieste kuro sąnaudos sukosi ties 6 litrų atžyma.

Labai anksti turint maksimalų sukimo momentą, variklis vis provokavo iš vietos stipriau spustelėti akceleratorių, o pasiekus leistiną greitį mieste, jau norėjosi ramiai plaukti eismo sraute. Nors tai ir hečbekas, tačiau važiuojant pojūtis toks, lyg riedėtum keliu su sedanu. Tokį jausmą sustiprina gera garso izoliacija. O judant automobiliu užmiestyje būtina žiūrėti į greitį, nes jo nesijaučia, todėl nenustebkite, jeigu jis ims automatiškai didėti jums to specialiai lyg ir nedarant.

Šaunu, kad žemesnę sėdėseną mėgstančiam vairuotojui, netikėtas iššūkis su sėdynės reguliavimu nesukėlė kelionėje jokių nepatogumų ir visai nevargino. Keliu „Nissan Pulsar“ rieda užtikrintai.

Visa kita, ką reikia dar pasakyti

Pirmiausia, „Nissan Pulsar" yra aprūpintas pažangiausiomis saugos sistemomis, turi navigacijos sistemą, priekyje ir galine įmontuotas kameras, kurios puikiai padeda parkuojantis. Taip pat, kaip ir kiti naujieji „Nissan" modeliai, „Pulsar" aprūpintas 360 laipsnių panoraminiu vaizdu aplink automobilį.

Antra, stovint lauke, prie automobilio, norėtųsi šiek tiek mažiau girdėti jo variklio garsą.

Trečia, nemėgstantys dyzelio gali rinktis benzininį 1,2 litro motorą su 115 AG, kuris taip pat labai anksti mėgsta gerą sukimo momentą. Tie, kas dar laukia - pavasarį sulauks ir 1,6 litro benzininės jėgainės su turbokompresoriumi. Suskaičiavus visus „arklius" - gaunasi net 190.

Gera kasdieninė mašina

Išleisdamas į pasaulį „Pulsar", automobilių gamintojas „Nissan" nesukūrė kažko išskirtinio. Tai paprastas, gražus, patogus bei ekonomiškas automobilis, kuris tikrai neturėtų nuvilti kasdieninėse kelionėse. Interjero erdvumas - pagrindinis jo koziris prieš konkurentus. Technologijų bei saugos sistemų gausa taip pat prideda begalę pliusų. Susumavus pliusinius ir minusinius impulsus gaunasi, kad „Pulsar“ pulsas yra Normalus.

Žinoma, konkurentai naujoko nesutiks išskėstomis rankomis ir stengsis dar labiau tobulinti savo produktus. Bet gamintojas tiki, kad „Pulsar" žvaigždė palaipsniui kils virš „VW Golf", „Ford Focus", „Opel Astra", „Renault Megane", „Škoda Rapid", „Hyundai i30" ar „Toyota Auris" rinkos dalių.

Bus labai įdomu visa tai stebėti, nes naujo modelio įvedimas į konkurencingą ir seniai užpildytą segmentą yra tikras iššūkis.

Šio iššūkio kaina prasideda nuo 14 990 Eurų. Mūsų testuoto modelio kaina siekia 22 690 Eurų.