You are here

Toyota Aygo: oranžinė trijų cilindrų miesto voverė

Žvelgiant iš išorės - jis mažas, naglas, bet tuo pačiu ir labai žaismingas. Viduje jis atrodo erdvus. Sti’škės stiliaus sėdynių kontūrai ir pavarų perjungimo svirtelės prie vairo nuteikia optimistiškai. Litrinis variklis burzgia kaip kokio „Porsche“ V6 jėgainė su atjungtais trimis cilindrais.

Sportinis „kašikas"? Ne! Antros kartos spalvomis teigiamas emocijas kuriantis „Toyota Aygo“ yra tikrų tikriausias jaunimui skirtas miestietis, o kaip patys japonai teigia, jis sukurtas pasilinksminti. „Go Fun Youself“ arba „Pasilinksmink“ – taip į šio automobilio jaunų pirkėjų ratą kreipiasi gamintojas. Tai daroma pirmuoju asmeniu ir tas yra pilnai suprantama – automobilis mažas, šeimos su lagaminais čia tikrai nesutalpinsi. Tačiau vienam ar dviese sukiotis miesto labirintuose su šiuo spalvingu mašiniuku yra pats tas.

Spalvos galia

Paskutiniu metu automobilių gamintojai daug dėmesio skiria automobilio spalvoms ir į asortimentą įtraukia įvairių ryškių variantų. Taip pat pirkėjams duodama visiška laisvė žaisti su jomis tiek išorėje, tiek viduje. Kiekvienas automobilis spalvų pasirinkimo prasme gali tapti vienetiniu ir taip atspindinčiu jo savininko charakterį ar gyvenimo būdą.

Ne išimtis yra ir su antros kartos „Toyota Aygo“. Čia spalvų pasirikimo laisvė didelė, todėl kiekviena asmenybė gali susikurti sau patinkantį spalvų derinį ir taip išreikšti save. Jaunimui, mėgstančiam būti madingu ir šiuolaikišku, tai turėtų patikti. Juk kaip smagu savo drabužiuose ar aksesuaruose dominuojantį spalvos akcentą turėti ir automobilyje.

Testo metu mums pakliuvo oranžinės spalvos „Aygo“ su puikiai derančiais juodais akcentais. Būtent oranžinė spalva bene geriausiai atrodo iš visos siūlomų spalvų paletės. O žinant šios spalvos reikšmę, taip nuspalvotas ir žaismingumu trykštantis automobilis tinka kūrybiškai, energingai asmenybei, lengvai bendraujančiai visuomenėje. Galima sakyti, kad pats oranžinis automobilis papildo savo šeimininką ir komunikuoja su aplinka.

Tuo nesunku buvo įsitikinti ir važinėjant šiuo automobiliu Vilniaus mieste. Teigiamos ir šiltos emocijos bei gera nuotaika lydėjo visuomet. Vien tik pažiūrėjus į automobilio priekį, atrodo, kad jis visuomet šypsosi. Be to, aikštelėse prie prekybos centrų ar prie namų, „Toyota Aygo“ buvo pats ryškiausias ir labiausiai akį traukiantis automobilis.

Kas tai per personažas?

Toji iš toli pasitinkanti naujojo „Toyota Aygo“ šypsena užminė mums visai įdomią mįslę. Mintyse ramybės nedavė viena mintis: „kur aš jį mačiau?“. Automobilio „veidas“ rodos buvo ant tiek kažkur matytas: komiksuose, multikuose ar dar velniai žino kur.

Automobilio priekinėje dalyje įkomponuotas „iksas“ nubrėžia automobilio charakterį. Kada tik beatsisuktum į „Aygo“, atrodo, kad jis tave stebi. „Ikso“ tęstinumas eina per visą automobilio šoną – langų liniją – ir užsibaigia galinėje dalyje, suformuodamas plačiai iš galo atrodančio automobilio vaizdą. Nors automobilis ir mažas, tačiau it burbulo formos kevalas, jį išpučia.

Toliau sukant galvą, su kuo asocijuojasi „Aygo“ į mintis šovė įvairūs variantai: boružėlė septintaškė, bitė Maja, peliukas Mikis, Pokemonas, Burundukas ar vienas iš Ledynmečio personažų. Galiausiai nusprendėme, kad jis labiausiai panašus į voverę, ne bet kokią, o į skraidančią voverę!

Paklausite, kam visa tai buvo reikalinga? Tiesiog tas gražus, naglas snukis provokavo būti identifikuotas. Tai žvitrus Voveriūkštis!

Bet jeigu šį klausimą būtume uždavę David Terai, kuris buvo atsakingas už linksmo automobilio sukūrimą, tai jis iškart būtų pasakęs, kad naujojo „Aygo“ dizaino pagrindinis įkvėpėjas buvo animacinio filmo „Astro Boy“ herojus, Japonijoje žinomas „Mighty Atom“ vardu. Kadangi automobilis yra orientuotas į tekančios saulės šalies jaunimą, todėl „Toyota“ tikslas buvo pagaminti automobilį, artimą Japonijos jaunimo kultūrai. Gamintojui, tai padaryti pavyko!

Vienas litras, trys cilindrai

Taip kaip mažai voverytei užtenka jėgų striksėti medžių viršūnėmis, taip ir šiam mažam automobiliui užtenka vieno litro ir trijų cilindrų variklio manevruojant miesto gatvėse. Vienintelis šiam automobiliui siūlomas benzininis, 69 arklio jėgas ir 95 Nm sukimo momentą išvystantis VVT-i variklis nesuteikia šansų apie save pamiršti skleisdamas ausiai malonų burzgimą ir šiuo garsu leidžia pasijausti tarsi sportiško automobilio vairuotoju.

Gerai, kas gerai. Blogiausia, kas šiame automobilyje yra, tai multifunkcinė (automatinė) transmisija. Automatas mieste - puikus dalykas, ir žmogui besirenkančiam tokį automobilį - tik tai ir rekomenduotume. Net ir patys rinktumėmės miesto automobilį su automatine transmisija, nes toks automobilis atlieka miesto vijurko funkciją. Tačiau dėl automato kaprizų, „Aygo“ riktumėmės su mechanine transmisija.

„Aigau“ automatas veikia nervingai, persijungimas iš pirmos pavaros į antrą turi didelę „duobę“. Tai tas pats, kaip eitumėte gatve, bandytumėte staigiau stabtelėti, bet sustoti visai nenorėtumėte, susvirduliuotumėte į priekį ir atgal, bei vėl tuo pačiu žingsniu nueitumėte toliau. Kitų pavarų jungimas irgi praneša apie save. Žinoma, ilgiau važinėdamas prie viso to pripranti, bet.. vis tiek nervina. Visa tai šiek tiek pagerėja tuomet, kai pavaras perjunginėji pats su svirtelėmis, įtaisytomis prie vairo, bet tai daugiau žaidimas – ši funkcija geriau žiūrisi ir teikia daugiau naudos sportiniame automobilyje. O imituojant sportišką važiavimą šiuo mažyliu, jį tik prievartausite, o variklis verks.

Kalbant apie variklio galią, jis nėra galingas, bet šis automobilis juk ne lakstymams ir kurtas, todėl nereikėtų juoktis, kad 100 km/h greitis su mechanine transmisija pasiekiamas tik per 14,4 s. Dar kartą pasikartosime, kad tai mažalitražis miesto automobilis ir reikalauti iš jo kažko daugiau nesinori, todėl didesniu greičiu važiuojant iš vieno miesto į kitą, girdėsite ir variklio garsą, ir oro pasipriešinimą. 

Kiek litrų degalų sunaudoja vieno litro variklis? Testo metu mieste reikėjo 7,3 litro degalų šimtui kilometrų kelio. Lyg ir daugoka, bet prisipažinsime, kad gerai nuteikiantis trijų cilindrų variklio darbo garsas provakavo spustelėti iš vietos, o ir leidžiant laiką kamščiuose, vidutinės kuro sąnaudos nemažėjo.

Tuo tarpu trasoje važiuojant iki 100 km/h greičiu borto kompiuteris rodė 4,6 l/100 km, o padidinus greitį iki 130-140 km/h degalų sunaudojimo rodiklis nusistovėjo ties 7,8 litro žyme. Įdomu, kad važiuojant tokiu greičiu, momentinės kuro sąnaudos praktiškai nekilo virš 9 litrų.

Važiuoja automobilis gerai, mieste jis manevringas, o esant reikalui lengva jį priparkuoti ten, kur kiti automobiliai netelpa. Kai esi pripratęs važinėti ilgesniu automobiliu, labai smagu būna patirti tą jausmą, kuomet gali įsisprausti į vietą, kur niekada anksčiau net nesugalvotum pasvajoti. Nors jis ir mažas, o parkuojantis jautiesi taip laisvai, kaip vaikas ranka stumdydamas mašinėlę smėlio dėžėje, tačiau gale sumontuota geros kokybės vaizdo kamera parkavimą palengvina iki maksimumo.

Erdvu, bet tik dviems

Naujojo „Aygo“ viduje viskas paprasta, kaip du kart du. Vairas, priešais akis apvalus prietaisų skydelis, čia pat dešinėje spalvotas multimedijos ekranas ir klimato kontrolės valdymo pultas. Ieškant mygtukų ar funkcijų, galvos sukti visai nereikia. Norėjosi tik specialios „knopkės" ant vairo, kuri leistų keisti pateikiamą informaciją prietaisų skydelyje. Ten įtaisytus pagaliukus spaudinėti buvo nepatogu, ranką tekdavo persukti per vairo ratą. 

Kas dar nepatogu? Pasigedome bagažinės dangčio uždarymo rankenėlės iš vidaus. Akimirką jos ieškojome, galvojome, kad tiesiog nematome, bet pasirodo jos ten nėra. Pavažinėjus šlapiomis Vilniaus gatvėmis, uždarant bagažinę labai nesinorėjo išsitepti rankų, bet šiek tiek teko. Taip pat keblumų sukėlė ir variklio dangčio atidarymo rankena – ji įtaisyta gana nepatogioje vietoje, tarp įvairių elektros instaliacijos laidų.

Aha. Sėdynės patogios, smagu dar ir tai, kad jos puikiai atrodo. Kavai pasidėti vietos yra, telefoną numesti irgi buvo kur, trūko galbūt tik porankio, na ir „bardačiokas“ kiek per mažas. Virš galvos vietos daug, net ir aukštesnis žmogus čia nejaučia erdvės stygiaus. Antros eilės sėdimų vietų erdvės aptarinėti gal ir nereikia. Jos yra tiek, kiek ir gali būti beveik trijų su puse metro ilgio automobilyje. Bagažas taip pat neįspūdingas – 168 litrai. Bet juk tokio dydžio automobilyje jis ir negali siekti, pavyzdžiui, 300 litrų. Tačiau dviems šiame automobilyje vietos per akis. Sėdi sau su draugu ar drauge, numeti kuprines į galą ir važiuoji į mokyklą ar univerą. Po to papietauti į centrą, pasisukioti po senamiestį su spalvingu automobiliu praskaidrinant nuotaiką praeiviams, o galbūt ir užmegzti naują pažintį. Juk oranžinis „Aygo“ yra labai komunikabilus automobilis.

Milijonas

Nuo 2005 metų „Toyota“ pardavė net 760 000 „Aygo“ modelių. Panašu, kad antros kartos automobilis užkels šį skaičių iki milijono.

Dramatiškai pakeitęs išvaizdą, tapęs putlesniu už pirmtaką, sukaupęs savyje daugiau japoniškų genų, apsirūpinęs naujausiomis technologijomis - naujasis „Aygo“ yra pilnai pasiruošęs toliau tęsti savo sėkmę. Šis automobilis prieš savo segmento konkurentus gali puikuotis 7 colių lietimui jautriu ekranu ir multimedijos sistema, kurią galima sujungti su išmaniuoju telefonu.

Nors ir turėdamas keletą minusų, šis spalvingas miesto automobilis sugeba generuoti teigiamas emocijas ir tuo pačiu leidžia manevringai ir užtikrintai jaustis dideliame mieste. Išskirtinumą mėgstantis jaunimas, mąstantis apie nuosavą automobilį kasdieninėms kelionėms į mokslus ar darbą, turėtų lengvai pastebėti ir įvertinti šio automobilio privalumus, suteiksiančius milijoną smagių akimirkų ir padedančius pabrėžti asmenybę.

„O kiek kainuoja?” Trijų durų „Aygo“ kaina prasideda nuo 34 230 lt, o penkiadurė versija yra tūkstančiu litų brangesnė. Testuoto modelio kaina yra 10 000 lt didesnė.

P. S. Smagu, kai prie naujojo „Aygo“ galima priderinti šaliką, ir taip kartu su automobiliu išsiskirti iš minios.

Kategorijos: 
Automobiliai: