You are here

Į Lietuvą užsukęs Europos autokroso čempionatas su pandemijos randais

.

Į Lietuvą užsukęs Europos automobilių kroso čempionato AX karavanas leido ne tik iš arti pamatyti pajėgiausių Senojo žemyno sportininkų kovas, bet COVID-19 pandemijos poveikį šiai lenktynių disciplinai. Abu šie dalykai nebuvo tokie niūrūs, kaip mūsiškių krepšininkų pasirodymas olimpinio kelialapio vertės turnyre, visgi progų šaudyti šampano kamščiais nebuvo. Lietuvos garbę gynė tik du pilotai ir nei vienam jų Fortūna nebuvo dosni.

Ankstesniais metais milžiniška konkurencija (kvalifikacijoje greičiausią ir dešimtoje vietoje finišavusį sportininką paprastai skiria vos viena sekundė) išsiskiriančioje „Buggy 1600“ klasėje kaip lygūs su lygiais dėl vietos ant podiumo kovodavo trys mūsiškiai: Tautvydas Urba, Tomas Zavarskis ir Saulius Žunda. Šįkart Vilkyčių ASK trasoje pasirodė tik Saulius.

„Praėjusiais metais Europos automobilių kroso čempionatas apskritai neįvyko, o atskirose šalyse buvo surengta vos po kelis nacionalinius etapus. T. y. atrodė, kad visi bus pasiilgę lenktynių, geriau pasiruošę techniką ir sulėks iš toliausių kraštų. Bet realiai nieko panašaus neįvyko. Tarkim 2019-ųjų čempionate mūsų klasėje kiekviename etape susirinkdavo po 28 – 31 sportininką, tai dabar starte tik 16. Galima spėlioti, kodėl viskas juda būtent pagal tokį scenarijų, bet faktas, kad dalį komandų nuo varžybų atgrasė pati FIA. Dėl pandemijos rizikos jie leidžia prie vieno automobilio dirbti tik penkiems komandos nariams, visiems kiekviename žingsnyje reikia darytis testus. Taip pat numatė prievolę naudoti vienintelius oficialius degalus ir vieno gamintojo padangas. Tiesa, „Cooper“ padangos pigesnės, tačiau jų viena etapui galima turėti tik 4 naujas ir 4 iš ankstesnio etapo. O degalai apčiuopiamai brangesni“, – pastebi S. Žunda.

Penkiolikos metų patirtį automobilių krose sukaupęs Saulius šįkart į didįjį  finalą neprasimušė, o galutinėje „Buggy 1600“ klasės įskaitoje liko dvyliktas.

Daugiausia vilčių finiše išvysti trispalvę buvo siejama su Pauliaus Pleskovo startu „Touring Autocross“ klasėje. Ir iš tiesų, kvalifikaciniuose važiavimuose jis buvo pats greičiausias, pagrindinį varžovą iš Čekijos Petr Šimurda aplenkęs beveik sekunde. Tačiau šis klasikinio ralio meistras, į varžybas atvykęs savo tautiečio, daugkartinio Europos čempiono Vaclavo Feifaro „Škoda Fabia“ bolidu, jau pirmame įskaitiniame važiaviame sugebėjo akimirksniu efektyviau startuoti ir neužleisti pirmos pozicijos iki finišo. Tikru košmaru virto antrasis važiavimas, kurio metu pačiame pirmame posūkyje P. Pleskovą taranavo svečias iš Italijos Natale Casalboni. Po smūgio nevaldomas klaipėdiečio „Ford Focus“ rėžėsi į trasos atitvarus, o po akimirkos sugėrė dar dviejų iš paskos lėkusių ir sureaguoti nespėjusių varžovų smūgius. Incidento kaina pasekmės – sumaitotas bolido priekis, trūkęs interkuleris, išlaužta trijų ratų pakaba, nulaužta vairo kolonėlė. Pats I. Casalboni šiame važiavime buvo diskvalifikuotas, tačiau vėliau kovas tęsė. 

Su kalną nuostolių padariusiu italu susijęs dar vienas daug diskusijų sukėlęs epizodas. I. Casalboni vairavo aštuntosios kartos „Mitsubishi Lancer EVO“ – tokį patį, kokiu prieš savaitę Latvijos Europos AX čempionato etape debiutavo lietuvis Vytautas Valukonis. Tačiau šįkart varžybų komisarai pareiškė, kad Vytauto automobilis yra per senas, nebeatitinka homologacijos, todėl jam startuoti neleido. Klausiami, kodėl tai nekliuvo varžybose Bauskėje, oficialūs asmenys pareiškė, kad tada „buvo neapsižiūrėta“. 

Nepaisant šių nesėkmių, pasidžiaugti Vilkyčiuose įvykusiomis aukščiausios prabos automobilių kroso batalijomis tikrai galima. Varžybų šeimininkas Kazimieras Gudžiūnas, pastaraisiais metais laiką matuojantis būtent Europos AX renginiais, sugebėjo ne tik įvykdyti visus FIA reikalavimus (vien tik nacionalinėse ir europinėse klasėse startuojančių sportininkų fizinis atskyrimas lenktynių miestelyje į du „burbulus“, buvo milžiniškas iššūkis), bet ir kilstelėti lenktynių kokybės kartelę į naują lygį. Vienas pastebimiausių pokyčių – starto kontrolės sistemos įdiegimas. Aikštelėje, iš kurios užsidegus žaliam signalui visi šauna į priekį, į asfaltą buvo įmontuoti specialūs jutikliai, susieti su starto šviesoforu. Jei kas nors pajuda bent akimirksniu per anksti – tai fiksuoja elektronika, o ne „iš akies“ starto teisėjas.      

„Ruošdamiesi šiam sezonui nuveikėm ir kitų rimtų darbų: pertvarkėm dalyvių parko zoną pakeisdami ją juosiančių tvenkinių kontūrus, starto zonos koridoriuje atsirado aiškūs automobilių judėjimo koridoriai, sumontavom keletą sekcijų naujų atitvarų ir „pamaitinom“ trasą milžinišku kiekiu specialios skaldos bei asfalto drožlių“, – vardija K. Gudžiūnas.

Šiais metais „Vilkyčių ASK“ priims dar vienas tarptautinio rango varžybas. Rugpjūčio 14-15 dienomis čia įvyks ralio kroso Šiaurės Europos čempionato etapas NEZ BRX.

VIDEO iš varžybų:

Kategorijos: