Ford Edge: Rafinuotas Amerikonas - europiečiams

Padidinto pravažumo automobilis „Ford Edge“ gaminamas daugiau nei 10 metų, nuo 2006 m., bet iki 2016-ųjų jis buvo skirtas tik JAV rinkai. Tačiau galų gale šis modelis (antros kartos), kaip ir „Mustang“ atkeliavo į Europą. „Ford“ tikrai nori savo tik amerikiečiams skirtus modelius, atvežti ir į Europą. Ar europiečiai jo laukė? Ar jiems jo reikia? Žinoma, gamintojas į tokių automobilių rinką nežengtų va bank – jis tikrai tikisi paklausos. O ar yra šio modelio paklausa Lietuvoje?

Nežymi pasiūla yra. Visiškai naują automobilį galima įsigyti „Ford“ salone.

O peržvelgus lietuviškus skelbimų portalus pavyko rasti vos tris siūlomus naudotus „Edge“ modelius: du iš jų daužti amerikonai, o vienas - su vokiškais dokumentais ir sveiku kėbulu. Gatvėse „Ford Edge“ taip pat gana retas svečias – asmeniškai jų yra tekę matyti gal vieną ar du.

Tylus, ekonomiškas, komfortiškas

Na, bet šįkart ne apie naudotus, o apie visiškai naują, keturiais ratais varomą „Edge“su dyzeliniu varikliu. Tai automobilis, turintis ambicijų patikti europiečiams. Beje, Europai gamintojas siūlo tik du variklius: 2,0 litrų dyzelinis agregatas su 180 AG ir 2,0 litrų dyzelinis agregatas su 210 AG. Taip, abu dyzeliai – benzino nėra. Panašu, kad ateityje būtinai reikės ir taupaus benzino. Pirmasis variklis suporuotas su 6 laipsnių mechanika, o antrasis su tiek pat laipsnių turinčiu automatu.

Būtent antras variantas testo metu ir pakliuvo į rankas. 210 „arklių“ ir 450 Nm sukimo momentą turintis dyzeliukas su dvejais turbokompresoriais. Variklis mieste reikalauja apie 10 litrų degalų, o užmiestyje jam užtenka vos 6 litrų kuro. Važiuojant lygesniu keliu, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Druskininkus, galima pasiekti dar geresnes, iki litro mažesnes, kuro sąnaudas. Tai tikrai puikus rodiklis, žinant, kad važiuojama su beveik dvi tonas sveriančiu, masyvių kaulų automobiliu, prifarširuotu įvairiausių privalumų ir itin patogiai įsitaisius prie vairo jaučiant komfortišką važiavimą. O dar gerą jausmą papildo ir tyla salone - „Ford“ puikiai padirbėjo su šio modelio garso izoliacija.

Varikliui dirbant ant laisvų apsukų, jo visai nesigirdi, o stipriai spaudžiant akceleratoriaus pedalą, galima pagalvoti, kad garsą skleidžia benzininis variklis. Prie to prisideda ir „Active Noise Control“ sistema, pašalinanti nepageidaujamus garsus salone. Važiuojant jausmas toks, lyg plauktum ramaus ežero paviršiumi. Keliu „Edge“ rieda tikrai gerai, nors esant didesniems kelio nelygumams juntamas važiuoklės darbas.

O kaip bekelėje? Keturi varomi ratai leidžia daryti prielaidą, kad su šiuo SUV galima nerti ir į prastesnį ruožą, tačiau jokių bekelės režimų nebuvimas, sufleruoja, kad geriau nesivelti į šį reikalą. Fotografuojant „Edge“ vienoje iš vietų, norėjosi jį pavaryti šiek tiek toliau, tačiau minkštas ir šlapias gruntas: sniegas ir po juo esantis purvas, šiam automobiliui nekėlė daug susižavėjimo.

Pažliugęs gruntas buvo pasiryžęs rimčiau įklampinti automobilį, todėl teko atšaukti norą lįsti arčiau miško, nerizikuoti ir tenkintis maloniu važiavimu asfaltuotais keliais.

Verta pagirti, kad atliekant lenkimą, „Edge“ be problemų pagreitėja ir neverčia vairuotojo nerimauti dėl uždelsimo. Būtent tada įsijungia antrasis turbokompresorius, taip pat jis veikia ir važiuojant didesniu greičiu. Judant lėtai mieste, dirba tik viena turbina.

Tiesa, važiuojant „Sport“ režimu juntamas nervingas pavarų jungimas. Jaučiamas pavarų žeminimas ir aukštinimas. Tai labiausiai juntama ypač tuomet, kai važiuojama ties pavaros perjungimo momentu. Beje, vairuotojas pavaras gali perjunginėti ir su prie vairo įtaisytomis rankenėlėmis.

Interjeras

Vairuotojas prie vairo jaučiasi patogiai, nėra pojūčio, jog vairuojamas tikrai didelis automobilis. Su juo jaučiamasi manevringai ir užtikrintai. Priekyje erdvu, tačiau gana platūs statramsčiai šiek tiek riboja vaizdą esant itin vingiuotam keliui.

Interjeras dvelkia europietiška dvasia ir tai sukelia malonius jausmus, žinant, kad amerikiečiai nelabai mėgsta pasistengti kurdami interjerą. Čia naudojamos medžiagos rankai mielos, minkštos, nėra nemalonių, kietų paviršių.

Tiesa, ant vairo išdėstyti mygtukai, juos spaudinėjant šiek tiek klapsi, o įjungus vairo šildymą, vairas įšyla per karštai.

„Edge“ sumontuota „Sony“ garso aparatūra groja gerai, o centrinėje konsolėje esantis ekranas padalytas į keturis langus, kurių kiekvienas rodo skirtingą informaciją. Paspaudus ant bet kurio iš jų, iškviečiamas tam tikra informacija rodoma per visą ekraną: navigacija, klimato kontrolė, telefono valdymas ar radijas. Tokiu principu veikianti sistema gana patogi. Tiesa, meniu šiek tiek greičiau galėtų reaguoti į pirštu perduodamas komandas. Automobilis taip pat aprūpintas pažangiausiomis saugumo technologijomis bei vairavimą ir komfortą gerinančiomis sistemomis.

Viduje daug įvairių dėtuvių, o į bagažo skyrių telpa 602 litrai krovinių. Nulenkus galines sėdynes ši erdvė išauga iki 1847 litrų. Gerai yra tai, kad bagažinės dangtis atsidaro greitai ir nereikia laukti, kol jis pakils, kaip neretai būna naujuose automobiliuose. Sėdintys gale taip pat turi daug erdvės, be to, itin patogus išlipimas ir įlipimas.

Solidus

Kalbant apie išvaizdą, tai solidus automobilis, turintis masyvią priekinę dalį su chromuotomis grotelėmis ir į šonus įsirėžusius žibintus. Važiuojant siauromis miesto gatvėmis, tai sudaro didelio ir galingo automobilio įspūdį. O žvelgiant į jį iš galo, galima įžvelgti sportiškumo akcentų.

Taigi „Ford Edge“ tikrai gana geras, rafinuotas, erdvus, komfortiškas, malonus vairuoti, ekonomiškas, amerikietiškų genų turintis, padidinto pravažumo automobilis su keturiais varomais ratais. Galima būtų čiupti, ar ne? Nuo tokios minties gali atbaidyti kaina, kuri prasideda nuo 43100 Eurų. Versija su galingesniu agregatu kainuoja nuo 44600 eurų. Testuoto modelio kaina beveik 52900 eurų.

Lietuvis už tokią pinigų sumą tikriausiai bus linkęs rinktis kokį nors kitą variantą, tačiau kam rūpi išskirtinumas – tas tikrai norės matyti save prie „Edge“ vairo.