„Toyota Supra“ sugrįžo: Džiaugtis ar pykti?

„Toyota Supra“ sugrįžimo laukė visas automobilistų pasaulis. Ketvirtos kartos modelio gamyba Japonijoje buvo baigta 2002 metais. Europa, JAV ir Kanada „Supros“ nebegavo jau nuo 1998 metų. Sunku buvo patikėti, kad „Toyota" sugrąžins šį modelį, bet po 17 metų pertraukos vis tik tai įvyko. Automobilis grįžo.

Yra nepatenkintų

Gaila, bet šiuo sugrįžimu ne visi buvo patenkinti. Bent jau taip sako. Ir tikėtina, kad labai didelė dalis tų, kurie reiškia šį nepasitenkinimą nė karto nebuvo svajoję apie naujo „Supra“ pirkimą. Bet vis tik kodėl įvyko automobilių entuziastų ir senosios „Supra“ garbintojų nepasitenkinimas? Paaiškinimas paprastas - „Supra“ sukurtas ne nuo nulio, kaip kad kažkas norėjo, o naudojant „BMW“ agregatus: variklį, greičių dėžę, multimedijos sistemą ir daugybę kitų komponentų. Griežtai tariant, „Supra“ yra kitaip atrodantis, kietą stogą turintis „BMW Z4“.

Bet juk tai nėra labai blogai, nes daugelis automobilių gamintojų kooperuojasi, mainosi pačiomis įvairiausiomis detalėmis: pradedant langų pakėlimo mygtukais ir baigiant varikliais ar net kėbulu. Vykstant tokiems bendravimams yra taupomi kaštai, kas lemia ir automobilio gamybos kainą.

„Toyota GR Supra“ kaina prasideda nuo 64 400 eurų („Sport" komplektacija). Dar yra „Premium" komplektacija, kainuojanti 3050 eurų daugiau. Ir tai yra šio automobilio kainos lubos. Tikėtina, kad jeigu „Toyota“ būtų nusprendusi viską kurti pati – „Supra“ kainuotų nuo 80 ar dar daugiau tūkstančių eurų.

Taigi naujoji, penktos kartos „GR Supra“ nėra grynakraujis japonas. Tai daug kam nepatinka, bet yra kita dalis, kuriems dėl to nei šilta, nei šalta. Pirmieji galbūt būtų radę priekabių „Supra‘i“ net ir tada, jeigu ji neturėtų nei vieno BMW elemento, o antrieji tiesiog lengva ranka atiduoda pinigus ir perka šiuos automobilius, nesukdami dėl nieko galvos, nes žino, kad BMW agregatai yra patikimi ir laiko patikrinkti, o „Toyota“ kraujas vis tiek teka „Supra“ degalų vamzdeliais, nors identiteto ir japoniškosios dvasios mažai.

Traukos objektas

Tačiau automobilio išvaizda tikrai leidžia neabejoti, kad tai grynakraujis japoniškas automobilis, kurio gatvėje nepastebėti tiesiog neįmanoma. Jo išvaizda išraiškinga bei kerinti. „Supra“ dovanoja neišdildomas emocijas, verčia ja domėtis, klausinėti, tyrinėti, stebėtis ir bandyti SUPRAsti.

Štai testo metu atliekant automobilio fotosesiją teko nugirsti svetimą pokalbį:

A: „Ar tai „Lamborghini“?

B: „Ne, tai „Toyota Supra“.

Sustojus nufotografuoti automobilio kitoje vietoje, vidutinio amžiaus vyriškis praėjo nužvelgdamas visą automobilį, bebaigęs jį praeiti, staiga stabtelėjo, grįžo atgal, pažvelgė į galinę automobilio dalį ir radęs ten parašytus gamintojo markės ir modelio pavadinimus, tyliai sumurmėjęs: „Mmmm, „Toyota Supra“, nužingsniavo toliau.

Smalsūs žvilgsniai lydėjo visur, kur tik šiuo automobiliu bebūvo važiuojama. O dar ta raudona spalva!

Yra sakančių, kad naujosios „Supra“ kėbulas negražus, dėl skonio tikrai nesiginčijama, bet tai automobilis, turintis itin gražią ir labai fotogenišką išvaizdą. Fotografuoti šį automobilį galima bet kokioje aplinkoje, atrodys jis įspūdingai. O kadangi pagrindinis šio susitikimo su „Supra“ tikslas buvo fotografijos, kurios tik patvirtino faktą, kad utomobilis puikiai atrodys bet kur.

Vokiški arkliai

Įspūdį išlaiko ne tik išorė, bet ir automobilio variklio garsas. „Ne „Toyota“, o BMW variklio garsas“, - ačiū, kad pataisėte.

Po ilgu „GR Supra" variklio dangčiu slypi 3,0 litrų twin-turbo, šešių cilindrų jėgainė su 340 AG ir 500 Nm. Ji sujungta su 8 laipsnių, puikiai veikiančia, ZF automatine greičių dėže. Visa tai leidžia 100 km/h greitį pasiekti vos per 4,3 sek., o maksimalus automobilio greitis siekia 250 km/h. Tuo tarpu „BMW Z4“ tą patį šimtą pasiekia 0,3 sek. lėčiau.

Pajudant iš vietos ir maksimaliai spustelėjus akceleratoriaus pedalą, galiniais ratais varoma „Supra“ nežymiai ir visiškai kontroliuojamai pavyzgina uodegą, o kylant apsukoms pasigirsta ausiai malonus variklio garsas, kurio galima klausytis ir klausytis, žaidžiant su gazo pedalu ir pavarų žeminimu rankiniu būdu.

50:50

Automobilis puikiai jaučiasi kelyje, vairas labai informatyvus, „Supra“ manevringa, paklusni, gerai valdoma, tvirtai stovinti ant kelio ir daug leidžianti vairuotojui.

Tuo pačiu būdama itin sportišku, automobilis yra ir gana komfortiškas. Tiesa yra ta, kad svorio balansą, kuris yra 50:50, bei reikalus, susijusius su valdomumu, apgalvojo patys japonai. Vokietis čia nesikišo.

Viduje

Vidus įrengtas kokybiškai, sėdėti patogu, sėdynės prilaiko staigiau įveikiant posūkius. Tiesa, norėtųsi sportiškesnės išvaizdos vairo, kuris sportiškame automobilį ne itin skiriasi nuo žemiškesnių „Toyota“ modelių.

Individualių sprendimų automobilis viduje itin daug neturi – beveik viskas čia vokiška. Pavarų perjungimo svirtis iki skausmo pažįstama iš BMW markės automobilių, visa informacinė „iDrive“ sistema taip pat, pradedant ekranu ir baigiant valdymu. Tačiau viskas veikia ideliai, greitai ir tiksliai, todėl skųstis lyg ir neverta.

Reikia pabrėžti, kad ši iš BMW pasiskolinta informacinė sistema yra pati geriausia, kokią tik yra kada nors turėjęs bet kuris „Toyota“ automobilis.

Kad vairuosite ne „BMW Z4", o „Toyota GR Supra", išduoda ant vairo esantis „Toyota" ženklelis ir kitokia prietaisų skydelio grafika.

„Supra“ šiuo metu yra pats įdomiausias „Toyota" modelis, nors jame labai daug vokiško indėlio. Gerai tai ar blogai, parodys laikas bei šią naują „Toyota“ filosofiją SUPRAtusių ir be didelių svarstymų priėmusių skaičius, išreikštas automobilio pardavimų skaičiumi gamintojo suvestinėje.

Vietos tik dvi

Pabaigai, dar vienas labai svarbus dalykas – ketvirtos kartos „Supra“ buvo keturvietė, o tuo tarpu penkiukė turi tik dvi sėdimas vietas, už kurių iškart eina žemėjanti stogo linija ir bagažo skyrius. Bet visa tai labai paprasta paaiškinti – „BMW Z4“ yra dvivietis rodsteris su minkštu stogu, tuo tarpu „Supra“ gavo kietą stogą.

OK. „Supros“ visi laukė. „Supra“ sugrįžo su trenksmais ir begale įdomybių. Galbūt ateis laikas, kai grįš ir kiti sportiškieji „Toyota“ modeliai: „MR2“ bei „Celica“.