Asta Jonušienė: Esu vairuotoja, vis dar tobulinanti vairavimo įgūdžius

Vairuojančių moterų asociacijos „Racing Ladies“ prezidentė Asta Jonušienė nuolat yra automobilių apsuptyje, kurie ja supa įvairių projektų ar su tuo susijusių veiklų metu, taip pat ji pati daug laiko praleidžia prie automobilio vairo, nevengia su juo sudalyvauti ir įvairiose mėgėjiškose varžybose. Be to, gana dažnai ją galima sutikti ir prie kartingo vairo.

Būdama vairuojančių moterų asociacijos prezidentė, Asta skatina ir kitas nares aktyviai dalyvauti su automobiliais susijusioje veikloje bei nuolat tobulinti vairavimo įgūdžius.

Vieną gražią rudens dieną susitikome su Asta ir įdomiai pakalbėjome apie automobilius.

Kada pirmą kartą sėdai prie automobilio vairo?

Kaip ir dauguma, dar būdama „darželinio” amžiaus, prašydavau tetos pasėdėti jai ant kelių ir pasukioti „Lados“ vairą. Oi, tais laikais mano teta tikrai atrodė „kieta” - moteris prie vairo juk buvo retenybė, žinoma, kaip ir pačio automobilio vairavimas.

Vėliau tokie pasėdėjimai prie vairo peraugo į važiavimą. O dar vėliau, prieš laikant teises, jau buvau įgijusi tiek teorinių, tiek praktinių pagrindinių vairavimo ypatumų iš Dariaus Jonušio, taigi galėjau jau ir ant slidžios dangos valdyti automobilį.

Koks buvo pirmasis tavo automobilis?

Kai gavau teises, laikinas pirmasis automobilis buvo išties išskirtinis ir nestandartinis, vienintelis toks Lietuvoje, o gal net ir Baltijos šalyse. Tai iš Rusijos miesto Toljačio „atkeliavęs” dvivietis ir dar žydros spalvos „penktas” „Žigulys“, kurį mano vyro klubas naudodavo kaip krovininę transporto priemonę, matyt, formulės bei kitoms auto detalėms transportuoti.

O pirmasis mano automobilis buvo „Audi Coupe“, tais laikais pakankamai galingas, tad kartais sankryžose vaikinai provokuodavo „padraginti”… (juokiasi).

Kokį automobilį vairuoji dabar?

Pirmos serijos BMW.

Ar yra kokių nors dalykų, kurie nepatinka dabartiniame automobilyje?

Kadangi prie gero greit priprantama, tai dabartiniame automobilyje nepatinka viena smulkmena - nėra parkavimo sistemos. Tai sukelia mini diskomfortą parkuojantis. Tenka kartais atidžiau apsižiūrėti, ypač tuomet, kai per šoninius veidrodėlius negalima įvertinti situacijos gale.

Kas visuomet turi būti tavo automobilyje?

Visuomet turiu telefono ausines ir įkroviklį, akinius nuo saulės, lietsargį. Paskutiniu metu vis dažniau bagažinėje vežiojuosi ne vieną, o net du krepšius: vieną su sporto apranga, kitą su kartingu važinėtis reikalinga apranga: kombinezonu, pošalmiu, pirštinėmis, na maža kas… kad visad būčiau pasiruošusi. Kartais mėnesių mėnesiais dirbdama prie didelių projektų tam neturiu laiko, bet norą sportuoti – visada, todėl mintis nulėkti į kartingo trasą ar sporto klubą gali kilti bet kada.

Kokiais kriterijais vadovaujiesi rinkdamasi automobilį?

Man svarbiausia yra automobilio manevringumas ir dydis, nesirenku visureigių. Turbūt kaip ir daugeliui, svarbi yra kaina ir markė, kuro sąnaudos. Apskritai, man labiau patinka sportiškesnio stiliaus automobiliai.

Automatinė ar mechaninė greičių dėžė?

Jokio skirtumo.

Ar prisiriši prie automobilio? Ar lengvai jį galėtum pakeisti kitu?

Tikrai neprisirišu, galėčiau nors ir kas savaitę keisti.

Koks tavo svajonių automobilis?

Visuomet patinka grožėtis šių laikų sportiniais automobiliais, tokiais kaip „Pagani Huayra“ ar įvairiais „Lamborghini“ modeliais.

Pati norėčiau turėti „Porsche 911 Carrera“, o jei dar geltonos spalvos... Na, o Vilniuje darbo reikalais mielai važinėčiau su elektromobiliu.

Kokia esi kelyje?

Noriu būti saugi ir atsakinga kelių eismo dalyvė. Neseniai dalyvavau BMW vairavimo akademijos mokymuose, prisipažinsiu, kad per dvi teorijos ir praktikos dienas supratau, kad nepriklausomai nuo to, kiek metų vairuoju, reikia nuolatos tobulinti savo įgūdžius ir tikrai ne keliuose, o tokio pobūdžio mokymuose.

Todėl apibūdinsiu save taip: esu vairuotoja vis dar tobulinanti vairavimo įgūdžius.

Koks įvykis kelyje tave gali išvesti iš kantrybės?

Daugumos eismo dalyvių gebėjimo įvažiuoti į žiedinę sankryžą ypatumai, man jie nesuprantami...

Ką veiki, kai stovi kamštyje?

Kalbu telefonu, naudodama laisvų rankų įranga.

Ką darytum, jeigu nuleistų tavo automobilio padangą?

Mano automobilyje nėra atsarginio rato, važinėju su „Run flat” tipo padangomis. O jei važinėčiau su kitu automobiliu, kuriame yra atsarginis ratas ir taip atsitiktų mieste, pirmiausia, vis tiek kviesčiausi serviso pagalbą. Jei tai atsitiktų už miesto ribų, važiuojant „gudžiu mišku” į sodybą ar pan., tai išsitraukčiau domkratą ir prisiminusi visas teorines ir praktines ratų keitimo subtilybes, pasikeisčiau nuleistą ratą pati.

Ką tau reiškia automobilis?

Tai susisiekimo priemonė, su kuria aš galiu greičiau, kokybiškiau atlikti darbus bei visus kitus su šeima susijusius reikalus. Galiausiai aš mėgėja ir papramogauti su automobiliu, kartais sudalyvauju mėgėjiškuose slalomuose, orientaciniuose raliuose, žiemą būtinai tobulinu vairavimo įgūdžius ant slidžios dangos.

Savaitė be automobilio, ar tau tai įmanoma?

Jei turiu projektą, tai ši misija neįmanoma, jei atostogos – žinoma!