Lietuvių konstruktoriai pristatė gamybai paruoštą „Rhino RR01“ superautomobilį
Praėjus pusantrų metų po „Rhino RR01“ prototipo pristatymo, Klaipėdoje, per „Red Bull Showrun“ renginį, „CarVertical“ zonoje debiutavo gamybai paruošta lietuviško superautomobilio versija. Atnaujinti išorės akcentai, naujas interjeras, naujas variklis, pavarų dėžė. Konstruktoriai šypteli, kad laiko veltui neleido: pritaikydami automobilį gamybai jie pakeitė bemaž 80 proc. detalių. Pirmieji modeliai klientus pasieks jau metų pabaigoje, rašoma pranešime.
Lietuvių inžinierių sukurtas komponentinis „Rhino RR01“ superautomobilis išlaikė elegantiškai agresyvas prototipo formas, tačiau žvelgiant atidžiau ir giliau – pasikeitė neatpažįstamai.
Jis gavo naujus žibintus, specialiai šiam modeliui sukurtus kaltinius ratlankius, atsirado versta oda siūtas interjeras, kuriame – visiškai naujas, Kaune sukonstruotas „Formulės-1“ tipo vairas ir „Apple CarPlay“ palaikantis ekranas. Po masyvia stiklo pluošto galine daline dalimi – naujas 5 litrų „Ford“ V8 variklis, suporuotas su 7 pavarų „Porsche PDK“ transmisija. Dvivietis automobilis sveria 1200 kg, ir pilnai sukomplektuotas kainuoja apie 150 tūkst. eurų.
Susidomėjimas privertė pasiraitoti rankoves
„Rhino RR01“ – pirmasis visiškai lietuviškas automobilis, kurio monokokas, kėbulas, važiuoklė ir interjeras buvo sukurti Kaune. Projektą prieš 4 metus sugalvojo draugai, buriuotojai Vėjas Pajarskas ir Julius Garnelis, vieno pasiplaukiojimo metu pajuokavę, kad norėtų sukurti automobilį. Juokai greitai virto darbais, ir prieš du metus jie Lietuviai pristatė RR01 prototipą. Tuo metu jis turėjo baltą, nedažytą ir ne itin tiksliai pritaikytą kėbulo maketą, nebuvo interjero, į viršų atsidarančias duris laikė pagalys, tačiau automobilis važiavo, ir tą, su 5,2 litro „Audi“ V10 motoru, perduodančiu beveik 440 AG į galinius ratus per sekvencinę pavarų dėžę, darė brutaliai.
Parodę savo projektą viešai vaikinai norėjo pasitikrinti rinką, ar bus susidomėjusių komponentiniu, vadinamuoju „Kit Car“ tipo automobiliu. Naujiena netruko pasklisti už Lietuvos ribų, ir per pirmą parą „Rhino Racing“ kolektyvas sulaukė daugiau nei 4 tūkst. užklausų. Vos keturių žmonių komanda su jomis nesusidorojo, turėjo išjungti ne tik užklausų formą, bet ir telefoną, nes šis tiesiog rūko nuo skambučių.
„Žmonės jau norėjo pirkti automobilį, bet tai toli gražu nebuvo tokia versija, už kurią galėtumėme pinigus imti. Nenorėjome išleisti į rinką nepabaigto produkto“, - istoriją pradėjo pasakoti vienas iš konstruktorių Vėjas Pajarskas.
Pamatę, kad potencialo yra, ir ilgą laiką automobilio kūrimui deginami pinigai gali grįžti, inžinieriai kibo prie darbo, ir po pusantrų tylos metų pristatė visiškai pasikeitusį, ir beveik išbaigtą, gamybai paruoštą produktą.
Pagrindiniai mazgai keitėsi dėl tiekimo ir komforto klausimų
Pirmiausia buvo susikoncentruota į inžinierinius niuansus ir tiekimo grandines. 5,2 litro „Audi“ V10 motoras buvo charizmatiškas, bet itin brangus, be to, gamykla neparduoda jo naujo, o lietuviai norėdami siūlyti naują automobilį nenorėjo dėti naudoto variklio. Taip pat reikėjo sudėlioti tiekimo grandinę, tai reiškia, kad reikėjo užsitikrinti naujų motorų tiekimą.
„Pasirinkimai realiai buvo du, kuriuos galima užsisakyti naujus. Tai „Chevrolet LS“ serija, arba „Ford V8“. Pasirinkome pastarąjį ketvirtos kartos „Ford Performance Coyote“ variklį, jis pilnai programuojamas, parduodamas su visomis reikalingomis dalimis, ir ne mažiau charizmatiškas“, - apie tarp 480 ir 600 AG pasiekiančią jėgainę pasakojo Julius Garnelis.
Pakeisti teko ir sekvencinę pavarų dėžę į tradicinę automatinę transmisiją, nes sportinis agregatas prasilenkė su „Rhino“ vizija.
„Mūsų vizija – savaitgalio automobilis, su kuriuo gali išvažiuoti į trasą. O su lenktynėms orientuota pavarų dėže nešlifuotais dantračiais, dideliu ūžesiu ir brutaliu pavarų perjungimu, smagu buvo tik trasoje, bet važiuoti ramiai mieste – jokio komforto, tragedija“, - nusišypsojo V. Pajarskas.
Konstruktoriai pasirinko itin greitą ir patikimumu garsėjančią „Porsche“ 7 pavarų PDK transmisiją. Kauniečiai sako galvoję ir apie mechaninę pavarų dėžę, tačiau dėl automobilio konstrukcinių ypatybių jos atsisakę.
„Kadangi mūsų automobilis turi variklį viduryje, pusašiai turi išeiti iš pavarų dėžės korpuso, o tokių dėžių pasirinkimo yra labai mažai ir jų kaina – kosminė. Be to, komplikuotas trosų išvedinėjimas, taigi norėjome automatinės pavarų dėžės, valdomos mentelėmis už vairo“, - paaiškino V. Pajarskas.
Galybė smulkmenų naujame interjere
Konstruktoriai sukūrė ir visiškai naują „Formulės-1“ stiliaus vairą iš aliuminio bloko, dengtą anglies pluoštu bei apsiūtą versta oda. Nors ankstesnis, prototipe buvęs taip pat jų kurtas vairas buvo kokybiškas ir funkcionalus, jis nebesiderino prie naujai suplanuoto ir dailiai versta oda apsiūto lenktyninio automobilio stiliaus interjero, kuriame dabar yra ir ekranas su „Apple CarPlay“, į veidrodėlį integruota galinio vaizdo kamera.
Konstruktoriai pasakoja, kad daug laiko pareikalavo smulkmenos, reikalingos, kad automobiliu būtų patogu naudotis. Prototipe į tai nebuvo kreipiama dėmesio, pavyzdžiui, į viršų atsidarančias duris galima ir pagaliu paremti testuojant, o gamykliniame variante turi būti paskaičiuotas jas laikančių amortizatorių stiprumas, kad durys kiltų ir leistųsi žemyn švelniai, sumontuotas švelniai veikiantis užraktas kartu su durų pritraukimo mechanizmu, galimybė išlipti iš automobilio avariniu būdu. Modelis dabar turi ir elektra valdomus veidrodėlius. Tiesa, sportinės sėdynės su 6 taškų saugos diržais pozicija nėra reguliuojama.
„Prototipe sėdynė buvo stumdoma, dabar ji yra fiksuota, sumontuota 2,5 cm arčiau vidurio. Stumdomi yra pedalai ir vairas. Tai mums leido laimėti 3 cm galvai ir geresnį matomumą“, - paaiškino Julius Garnelis.
„Rhino RR01“ turi ir naujo dizaino žibintus. Jie pagaminti iš sertifikuotų „Hella“ komponentų, nes savadarbio produkto sertifikavimas kainuotų milijonus, tačiau dizainą sudėliojo patys lietuviai.
Užtruko gamybos formų rengimas
Bene daugiausiai darbo valandų suvalgė automobilio ruošimas gamybai. Prototipas buvo vienkartinis pagal pirminius brėžinius surinktas kūrinys, kuris dar ne kartą keitėsi, o norint gaminti šiuos automobilius kad ir nedidelėmis serijomis, reikėjo tiek monokoko, tiek važiuoklės tiek kėbulo detalių štampų. O jų išskirtinio dizaino lietuvių kūrinyje išties daug.
„Nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų kovo vyko kėbulo reguliavimai ir formų gamyba. Įprastai „Kit Car“ automobiliai gaminami iš 10-30 formų, o pas mus jų yra virš 60, nes kiekviena oro įsiurbimo anga, kiekviena salono detalė yra unikali. Ilgai dėliojomės ir konduktorių, mechaninį stendą automobiliui konstruoti, norėjome, kad būtų kuo mažesnė paklaida“, - sakė Vėjas Pajarskas.
Taigi po pusantrų metų nuo prototipo pristatymo, į dienos šviesą iš garažo išriedėjo gamybai paruoštas lietuviškas „Rhino RR01“ komponentinis superautomobilis. Klaipėdoje, jūros šventės vykstančio „Red Bull Show Run“ metu jis dar nevažiavo, išdidžiai stovėjo „CarVertical“ zonoje kartas nuo karto griausmingu V8 griaudėjimu pradžiugindamas žiūrovus.
Visi automobiliai – į užsienį
Tik pasirodžius prototipui potencialių klientų netrūko, maždaug tūkstantis žmonių norėjo gauti pasiūlymus, maždaug 300 žmonių iš karto rašė norėdami užsisakyti automobilį, tačiau lietuviai pačioje pradžioje priėmė tik 7 išankstinius užsakymus.
„Nesinori šokti virš bambos, atsakingai žiūrime į šitą reikalą, ir norim išbaigti automobilį prieš pradėdami masinę jo gamybą. Turime 7 klientus, kuriems norime pirmiausiai išpildyti užsakymus, o tuomet tęsime veiklą toliau“, - kalbėjo V. Pajarskas, kuris su Juliumi Garneliu džiaugėsi gerais pirmaisiais klientais.
„Iš tiesų pasisekė su klientais, kurie supranta kodėl vėluojame, ir jie net patys mums padeda. Pavyzdžiui, vienas klientas padėjo susitarti dėl variklių įsigijimo. Buvo klientų, atvykusių pas mus iš JAV, norėjusių automobilį įsigyti čia ir dabar. Ta „Kit Car“ automobilių bendruomenė iš tiesų yra fantastiška“, - pridėjo Julius.
Pirmieji klientai – iš JAV, Japonijos, Australijos ir Vokietijos. Lietuvoje klientų nėra, ir lietuviško superautomobilio kūrėjai nesitiki, kad jų greitu metu sulauks vien dėl to, kad registruoti tokį automobilį mūsų šalyje praktiškai nėra įmanoma.
Lietuvoje užregistruoti tokį automobilį pavyks tik po dvigubo salto
Tai – komponentinis, vadinamasis „Kit Car“ automobilis, kuris pas klientus keliauja dėžėse iš dalių, arba pilnai surinktas. Gamyklinio automobilio homologacija tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV ir kitose valstybėse kainuoja milijonus, kartais ir šimtus milijonų, tačiau mažos serijos modelius kai kur galima priregistruoti kaip komponentinius automobilius.
Jie itin populiarūs JAV, Didžiojoje Britanijoje, tačiau Lietuvoje teisinės bazės tokiems kūriniams nėra, nors Kaune važinėja vienas „Kit Car“ – tai „Ultima GTR“. Lietuvoje tokio naujo automobilio užregistruoti negalima, norint tą padaryti, reikia atlikti dvigubą salto: pirmiausia registruoti šalyje, kuri turi teisinę bazę tokiems modeliams, pavyzdžiui, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje, o tada jau perregistruoti Lietuvoje.
Mūsų šalyje komponentiniai automobiliai yra ant vienos rankos pirštų suskaičiuojama egzotika, tačiau tolimesniame užsienyje jie gana populiarūs. Pagal tokį principą konstruojamos klasikinių automobilių replikos, sąlyginai nebrangūs lenktyniniai automobiliai gatvėms, ar išskirtiniai vienetiniai projektai, tarp kurių lietuviškas „Rhino RR01“ išsiskiria modernaus superautomobilio dizainu, technologijomis, prabangiai padabintu interjeru. Dėl to jis ir susilaukė tiek daug dėmesio užsienyje.
Kaina – pagal pageidavimus
Taip sukomplektuoto modelio, koks stovėjo Klaipėdoje, kaina siekia 150 tūkst. eurų. Tiesa, komponentinio automobilio ypatybė yra ta, kad konstruktoriai juos renka iš komponentų pagal kliento pageidavimą. Pavyzdžiui, nebūtina pirkti naujo „Ford Coyote“ variklio, galima nusipirkti dėvėtą senesnį, kuris kainuos kelis tūkstančius dolerių. Vietoje naujos, 19 tūkst. eurų kainuojančios „Porsche PDK“ pavarų dėžės jis gali susirasti ir nusipirkti naudotą už kelis tūkstančius eurų. Klientas gali atsisakyti verstos odos apsiuvimų interjere, ir automobilio kainą sumažinti iki 70 tūkst. eurų. Galima ir atvirkščiai: pasirinkti, pavyzdžiui, į variklio skyrių telpantį „Ferrari“ motorą, išskirtines medžiagas ir kitus komponentus taip kainą išauginant iki begalybės.
„Rhino Racing“ kūrėjai sako, kad automobilį gali pagaminti per mėnesį, o jei projektas įsivažiuos, pajėgumai gali išaugti iki 4-5 automobilių per mėnesį, 60 automobilių per metus.
