Didesnė galia, didesnės degalų sąnaudos?

Ne vienas vairuotojas pirkdamas naują automobilį renkasi nedidelį silpnutį variklį tikėdamasis mažų kuro sąnaudų. Tačiau ar tikrai jis taupo?

Bandant skirtingus automobilius teko pastebėti, kad kai po dešine koja nėra daug galios, norint neatsilikti nuo eismo srauto, akseleratoriaus pedalą neretai tenka priploti prie grindų ir intensyviai makaluoti pavarų svirtį, o ir degalų sąnaudos „smaugiant“ variklį nedžiugina. Tuo tarpu turint pakankamą galios rezervą pajudėti nuo šviesoforo neerzinant gale važiuojančių vairuotojų daug paprasčiau, o ir nekankinamas variklis atsidėkoja nedidelėmis degalų sąnaudomis. Tas pats galioja važiuojant užmiesčio keliais, kai pasitaiko proga lenkti.

Taigi iškilo klausimas, ar būtina aukoti galią degalų sąskaita. Nusprendėme išsiaiškinti. Nuvykome su kolega  į „Inchcape Motors“ saloną ir stvėrėme du tokio paties darbinio tūrio, tačiau skirtingų galių benzinu varomus „Ford Focus“ automobilius ir pajudėjome į trasą tikrinti realių degalų sąnaudų.

Mėlynas „Fokusas“ turėjo 105 AG, 150 Nm ir 5 laipsnių mechaninę pavarų dėžę, o raudonasis – 150 AG, 240 Nm ir 6 laipsnių mechaninę greičių dėžę. Verta paminėti, kad silpnesnioji versija turėjo sumontuotą dujų įrangą, tačiau testo metu buvo važiuojama tik naudojant benziną. Tuo tarpu galingesnis „Fordas“ didžiavosi „Start-stop“ sistema, tačiau norint, kad eksperimentas būtų kuo informatyvesnis, važiavimo metu ji buvo išjungta.

Tikslas – nustatyti realias automobilių degalų sąnaudas. Eksperimento maršrutas driekėsi automagistralės, užmiesčio ir miesto keliais. Kadangi tai nebuvo ekonomiškumo varžybos, nesivilkome vėžlio greičiu: automagistralėje važiavome 120 – 130 km/h greičiu, vingiuotais ir kalvotais užmiesčio keliais – 90/km, mieste – kiek leido kelio ženklai ir eismo srautas piko metu.

Lekiant užmiesčio keliais abiejų automobilių degalų sąnaudos buvo vienodos – 5,9 l/100 km. Išsukus į autostradą silpnesniajam varikliui prireikė daugiau pastangų palaikyti didelį vidutinį greitį ir skaičiai šio automobilio borto kompiuteryje pasiekė 6,3 l/100km. Tuo tarpu galingesnio automobilio degalų sąnaudos pakilo iki 6,1 l/100 km. Piko metu įvažiavus į miestą ir gerą pusvalandį ten pasisukiojus degalų sąnaudos išsilygino: abiejų automobilių borto kompiuteriai rodė 6,6 l/100km.

Gamintojai bandymus atlikę „šiltnamio sąlygomis“ skelbia, kad automobilis su 105 AG nuvažiuoti 100 km turėtų suvartoti 5,9 l/100km, o pusantro karto galingesnis variantas – 6,0 l/100 km, tačiau realiomis sąlygomis nuvažiavę po 100 km pamatėme vienodus skaičius.

Visgi eksperimento metu pastebėjau, kad 105 AG patempti beveik pusantros tonos sveriantį automobilį tik pakankamai. Mieste norint neatsilikti nuo srauto reikia palaikyti aukštus variklio sūkius ir dažnai keisti pavaras. Užmiestyje norint ką nors aplenkti ar neprarandant greičio užkopti į didesnę įkalnę – situacija ta pati, dėl ko drastiškai didėja degalų sąnaudos. Važiuojant pastoviu greičiu lygiame kelyje silpnesnis variklis kiek taupesnis, tačiau kasdienėse situacijose savo privalumus įrodo galingesnė versija. Be didelių pastangų, net ir važiuojant taupiu režimu pajudėjus nuo šviesoforo automobilis atsiplėšia ir išsiveržia į kolonos priekį. Lenkiant žeminti pavaras ar įsmeigti pedalą į grindis taip pat nereikia, dėl ko momentinės degalų sąnaudos išlieka padorios. Jei mieste būčiau įjungęs „Start-Stop“ sistemą, yra tikimybę, kad ir minimalia persvara, tačiau rezultatas būtų galingesnio variklio naudai.

Na, ir dar vienas galingesnio automobilio pliusas – galios rezervas, kuris pasitaikius progai gali tiek gyvybę išgelbėti, tiek suteikti plačią šypseną vairuotojo veide. Visgi silpnesnė versija gali pasigirti gerokai mažesne kaina.

„Ford Focus" techniniai duomenys:

Autorius Egidijus Babelis (žurnalas „Keturi ratai"). Nuotraukos autoriaus.

Dėkojame UAB „Inchcape Motors“ už suteiktus automobilius palyginimui.