Toyota C-HR: Išraiškingą veidą turintis ateivis

C-HR - šios trys raidės 2016 metų pabaigoje turėjo sukelti labai daug įvairių emocijų ir naujų sprendimų priėmimų. Taip buvo pavadintas „Toyota“ sukurtas kompaktiškas krosoveris, turintis į kupė panašų kėbulą. Būtent tai išduoda ir šių trijų raidžių šifruotė - „Coupe High Rider“.

Šiam automobiliui lengvai galima kabinti „ateivio“ etiketę, nes jis tikrai atvyko tam, kad užkariautų automobilių entuziastų širdis, prikaustytų prie savęs jų žvilgsnius ir, žinoma, atsiriektų dalį naujų automobilių rinkos pyrago.

Tokio išraiškingo modelio „Toyota“ gamoje labai trūko. Taip, naujasis „Prius“ taip pat labai išraiškingas, bet C-HR vis tik yra kitoks. Tai kaip gaivaus vėjo gūsis beprotiškai karštą vasaros dieną arba kaip braškių lysvėje rasta, nuskinta ir suvalgyta pirmoji prisirpusi braškė. Tiek tas vėjas, tiek toji braškė, tiek ir C-HR iškart sugeneruoja teigiamas emocijas. Juk neretai, žmogus perka automobilį vos tik jį pamatęs ir vedinąs jausmo.

Nauji „Toyota“ automobiliai yra stilingi ir geri, tačiau tos emocijos jose vis tekdavo pasigesti. Atrodo viskas su jais gerai, bet kažko dar lyg ir trūksta. Būtent visa tai turi naujasis C-HR. Jį pamačius, jį vairuojant ir iš jo išlipus puiki nuotaika nedingsta iš veido. Taip pat tą puikią nuotaiką automobilis sugeba perduoti ir aplinkiniams.

O kad žmonėms visa tai patinka, išduoda faktas, kad 2016 metais Paryžiaus automobilių parodoje pristatytas C-HR iškart sulaukė begalės smalsuolių dėmesio. „Toyota“ stende tuomet virte virė gyvenimas ir naujo kūrinio tyrinėjimas.

Besibaigiant 2016 metams C-HR pasiekė ir Lietuvą – čia taip pat buvo sulauktas dėmesio perteklius (video iš pristatymo). Tai įrodo, kad žmonės myli „Toyota“ markę ir jiems patinka išskirtinai atrodantys automobiliai, sugebantys prikaustyti žvilgsnį.

Žvilgsnius traukiantis dizainas

C-HR tai padaryti tikrai moka. Jis itin fotogeniškas. Šį automobilį galima statyti bet kur ir fotografuoti. Jis gerai atrodo bet kokioje aplinkoje. Testo metu su juo buvo sustota net 10-yje skirtingų vietų – visur norėjosi jį nufotografuoti, o galiausiai buvo įjungtas mygtukas - „Užteks!“, nes norėjosi dar ne kartą pažiūrėti kaip jis per fotoaparato akutę atrodys vienoje ar kitoje vietoje.

Jis sugeba atkreipti ne tik fotografo dėmesį, bet čiumpa ir į save traukia aplinkinių žvilgsnius. Taip, kol kas C-HR gatvėse nėra daug, tai visiškai naujas modelis – todėl į jį visi nori atsisukti ir ilgiau pažiūrėti. Dėka savo dizaino jis labai pastebimas. Įdomu tai, kad važiuojant automobiliu magistralėje ne vienas lenkiantis automobilis lenkimo metu lyg ir šiek tiek sulėtėdavo, kad bent akimirką ilgiau galėtų paanalizuoti šio ateivio išvaizdą. Tuo tarpu važiuojant mieste, atrodė, kad visi tik ir žiūri į jį.

Kalbant apie dizainą - C-HR turi naujojo „RAV4“ akis, tačiau žymiai išraiškingesnę veido mimiką. O pažvelgus į galinę dalį, akimirką galima pagalvoti, ar tai tik ne koks nors naujas, šiek tiek į viršų iškeltas „Civic'as“, kurio žibintai itin panašūs į naujojo „Toyota“ kūrinio.

C-HR išvaizda pritrenkianti, o kaip gi viduje?

Jaukus interjeras

Viduje viskas atrodo gana minimalistiškai. Centrinėje konsolėje vos keli mygtukai, skirti klimato kontrolei, sėdynių bei stiklų šildymui. Visa kita atliekama baksnojant į lietimui jautrų ekraną. Tiesa, jo meniu galėtų būti bent šiek tiek greitesnis.

Viskas yra orientuotą į vairuotoją. Centrinė konsolė šiek tiek pasukta būtent į jį, taip aiškiau matoma informacija ekrane, patogiau jį liesti. Žemiau esantys mygtukai pasiekiami lengvai, viskas po dešine ranka, kurią nuo vairo reikia atitraukti labai ne daug ir tame lygyje, kuriame ji privalo būti laikoma ant vairo. Šis vairuotojo įrankis taip pat turi įvairių mygtukų, valdančių borto kompiuterį, muziką, telefoną bei autopilotą.

Vienintelis nepatogumas, susijęs su mygtukais, tai važiavimo režimo keitimo mygtuko nebuvimas. Visa šią procedūrą tenka atlikti per meniu, atliekant kelis žingsnius spaudinėjant knopkes ant vairo. Tokią funkciją turintis mygtukas galėtų būti įtaisytas šalia pavarų perjungimo svirties, nes kartais važiuojant „Normal“ režimu, prieš lenkiant greitai norisi įjungti „Sport“ režimą. Planuojant lenkimą, po meniu vaikščioti nėra labai patogu. Ir apskritai, patogiausia, kai važiavimo režimus galima čia ir dabar greitai pakeisti ratuko ar mygtukų pagalba.

Viduje naudojamos medžiagos kokybiškos, rankos jų nesibaido. Viską malonu pačiupinėti, pajausti formas. Čia daug pačių įvairiausių apdailų ir įdomių dizaino sprendimų – net ir žvelgiant į lubas, galima ilgiau palikti į viršų nukreiptas akis ir pasigrožėti jose esančiais dizaino sprendimais. Interjere tvyro labai gera, japoniška aura.

Žvelgiant į galinę sėdynių eilę, atrodo, kad čia vietos bus mažai, tačiau už vairuotojo telpama lengvai, keliams lieka daug vietos, pėdoms jos taip pat yra. Į galą tik šiek tiek sunkoka įlipti, bet kelionėje neteks kentėti dėl vietos stokos.

Sėdint prie vairo patogu, apžvalgos laukas platus, o į kelią žvelgiama iš aukštai. Visiškai priešingai yra su vaizdu, važiuojant atgal. Čia nieko nesimato. Vaizdą šonuose riboja statramsčiai, tačiau lengviau jaustis padeda įtaisyta kamera, kuri siunčia vaizdą į prieš akis esantį ekraną. Taigi manevruojant atgal problemų kilti neturėtų, nebent vaizdo kamera bus užnešta purvu.

Kitokios galinių durų rankenėlės

Galinio vaizdo matomumą lauką mažina ir neįprastoje vietoje sumontuotos galinių durų išorinės rankenėlės, nes jų mechanizmai sumontuoti galinių durelių stiklo sąskaitą, kuris būdamas mažas yra dar mažesnis. Be to, tai šiek tiek apriboja ir gale sėdinčiųjų matymo lauką bei dėl to gali versti juos jausti šiokį tokį diskomfortą.

Toks galinių durų rankenėlių sprendimas tikrai įdomus – tik ar praktiškas. Į galą norintis įlipti mažesnis vaikas, rankenėlės nepasieks, o blogiausiu atveju ją siekdamas ir tempdamas duris, gali ją sugadinti ar nulaužti. Net ir suaugęs atidarydamas šias duris, bus linkęs rankeną traukti ne tik lygiagrečiai durų atidarymo kryptimi, bet ir šiek tiek ją palenkiant į apačią – maždaug taip, kaip atidarinėjame buto duris. Bet ar šios C-HR rankenėlės atlaikys rankų apkrovas, pamatysime ateityje. Dabar belieka pasidžiaugti įdomiu sprendimu.

Bagažinės dangtis atsidaro tradiciškai, o į bagažinę telpa 377 litrai krovinių.

Hibridas

C-HR galima rinktis su benzinu varomu 1,2 litro turbininiu varikliu arba su 1,8 litro benzininį variklį turinčiu hibridu. Pastarasis ir pakliuvo į rankas testo metu. Varomas jis priekiniais ratais, o galia į ratus perduodama per e-CVT transmisiją, vadinamą variatoriumi, kuri gana tvarkingai susitvarkė su visomis akceleratoriaus komandomis.

Lekia C-HR gana energingai, nors tai ir nėra sprintams skirtas automobilis, nes jo pagreitis iki 100 km/h – 11 sek. Tačiau mieste toks greitis nėra būtinas, o leistinose ribose automobilis į gazo pedalą reaguoja žvaliai, o jo žaismingas charakteris leidžia gatvėse jam jaustis it vijurkui.

Kelyje šis novatoriško tipo kupė visureigis jaučiasi stabiliai, važiuoklė dirba kietai, ji jaučia kelio nelygumus. Be to, automobilis gali pasigirti mažu apsisukimo spinduliu.

Variklis pasižymi įdomiu garsu – atrodo, lyg jis būtų didesnio darbinio tūrio ir murkia panašiai kaip „Lexus“ SUV hibridai. Garsas neerzina, tačiau galėtų būti ir šiek tiek tylesnis.

Testo metu mieste hibridas sunaudojo 5,7 litro šimtui kilometrų kelio. Važiuojant magistrale 110 km/h greičiu jo apetitas buvo 5,9 litro, o pasukus į paprastus kelius – užteko 4,8 litro degalų. Ekonomiškas!

Žavus ateivis

Norintys kiekvieną dieną su C-HR generuoti puikių emocijų puokštę, turi turėti nuo 17 990 eurų sumą, kurios reikia versijai su 1,2 litro turbokompresoriniu benzininiu varikliu su 116 AG. Šis variklis galią gali perduoti į priekinius arba visus varomuosius ratus (pagal pasirinktą versiją). Hibrido kaina startuoja nuo 24 990 eurų. Dyzelinio varianto – nėra. Jo nelabai ir reikia.

Šiuo metu naujasis C-HR tiesiog gali džiaugtis dėmesiu ir drąsiai laukti, ką į tai atsakys „Nissan“, bei ar kiti automobilių gamintojai pažers kokių nors išraiškingų kėbulo linijų modelių.

Iš tikrųjų „Toyota“ tokį žavų krosoverį į rinką galėjo įvesti po to, kai „Nissan“ startavo su „Juke“. C-HR yra būtent toks automobilis, kokio „Toyota“ tikrai labai trūko.

C-HR - ateivis, kuris išsiskiria iš kitų „Toyota“ modelių ir į automobilių pasaulį atėjo su vienu tikslu – būti matomu ir norimu. Taip pat jį galima vadinti ir deimantu – tokį apibūdinimą jam suteikti įpareigoja išraiškingos kėbulo ir interjero linijos. Be to, kaip ir deimantas, C-HR palieka labai gerą įspūdį.

Pasikartoju - tai nenuobodus automobilis, jis su emocija, o būtent tai yra vienas iš automobilio įsigijimo kriterijų.