B. Vanagas detaliai papasakojo apie savo „Toyota“ bolido vidų

Lenktyniniai automobiliai interjere visuomet turi begalę pačių įvairiausių mygtukų, kurių reikšmes visuomet smalsu žinoti. Taip pat yra ir su Dakaro ralyje dalyvaujančiais bolidais – automobilio salone visko labai daug ir tai kardinaliai skiriasi nuo kasdien vairuojamų mūsų automobilių.

Jūs atsisėdate į savo automobilį. Priešais matote pažįstamą vaizdą, kuris kardinaliai nepasikeistų atsidūrus ir kitos markės automobilyje – posūkių svirtelės prie vairo, kondicionieriaus valdymą rasite centrinėje konsolėje, susireguliuoti automobilio veidrodėlius ar įjungi pavarą, tikėtina, neužtruks gerokai ilgiau nei įprastai, nes viskas lyg ir taip pat... Tačiau kaip viskas vyktų, jeigu atsidurtumėte sportiniame Dakaro bolide?

„General Financing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas, šiais metais Dakare finišavęs aukščiausioje Lietuvos ir Baltijos istorijoje 11-toje vietoje, pasakoja, jog visų pirma jūs taip lengvai neįlipsite. Jeigu jūsų automobilyje vienintelė matoma ir apčiuopiama saugumo priemonė yra saugos diržas, tai čia pirmiau teks įveikti saugos lankus, išsiraizgiusius per visą bolidą, ir tik tuomet segtis saugos diržą. Tiesa, ne bet kokį, o šešių taškų, sėdintįjį prispaudžiantį prie sportinės sėdynės (be masažo funkcijos ir paminkštinimų – tik kietas, tvirtai kūną apgobiantis anglies pluošto šedevras) ne tik per abu pečius, bet ir kojas, dubenį. Turbūt jau supratote, jog komforto čia bus gerokai mažiau nei jūsų automobilyje. Kad ir ką vairuojate.

Tačiau jūs jau baigėte šią estafetę, prisisegėte, nusišluostėte prakaitą nuo kaktos, užsidėjote šalmą ir norite pagaliau pradėti judėti. Regis, vairas vietoje, o bolidas jau užvestas laukė jūsų nuo pat atvykimo pradžios (nes norint užvesti „Toyota Gazoo Racing Hilux“ tektų dar pamindžikuoti, kol vyktų kosminio laivo užkūrimui prilygstantis procesas). Dabar telieka jungti pavarą ir važiuoti.

Pavarų svirties vieta nuostabos nesukels – ji ten pat, kaip ir standartiniame automobilyje. Tačiau tai – sekvencinė pavarų dėžė, o tai reiškia, jog svirtis juda ne H principu, o tik į priekį ir atgal. Tačiau tai nėra viskas: jeigu nenorite sugadinti pavarų dėžės dar pirmojo važiavimo metu, pavaras jungti turite su tam tikra jėga – naudojant ne mažiau 300–400 niutonmetrų, kuomet įprastai tai daroma maždaug 100 niutonmetrų jėga.

Įveikėte šį išbandymą? Gerai, keliaukime toliau. Įsivaizduokite, jog važiuojate ir staiga prieš jus susidaro avarinė situacija. Ką darote? Turbūt spaudžiate garsinį signalą, kuris, įprastai, įtaisytas vaire. Tačiau supratus, jog tokio dalyko čia nėra, akys krypsta į centrinę konsolę ir... Taip, tarp tų 30-ties vienodo dydžio, tvarkingai išdėliotų mygtukų, rasite ir garsinį signalą. Maždaug prie užvedimo mygtuko, bet nenuklyskite iki hidraulinių kojų mygtuko, ar netyčia nepradėkite ko nors ventiliuoti su vienu iš penkių rankiniu būdu valdomų ventiliatorių...

Pradėjo lyti? Paprašykite šturmano pagelbėti – jis valytuvus įjungs kojomis. Norite prisiparkuoti? Žvilgtelėkite į vietoj veidrodėlio įtaisytą monitorių, kuris rodo kameros fiksuojamą vaizdą. Subliuško padanga ir ją reikia pasikeisti? Keliaukite į šturmano pusę ir atsidarę dureles, pro kurias tikrai nepateksite ant galinių sėdynių, ir pasiimkite net 31 kg sveriantį ratą.

Turbūt neskamba komfortiškai, tačiau tai nėra vienintelis nepatogumas šiame bolide. Jeigu kada nors skundėtės, jog jūsų automobilyje garso izoliacija yra prasta, tai po pasivažinėjimo su „Toyota Gazoo Racing Hilux“ savo automobilyje galėsite kone medituoti ir atitrūkti nuo viso pasaulio. Dakaro bolide leidžiamas triukšmas – iki 110 decibelų (dBA). Palyginimui, šnabždesys matuojamas 40 dBA, garsi kalba – 70 dBA, rėkimas – 90 dBA, na o tik šiek tiek triukšmą Dakaro bolido kabinoje pralenkia greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos, keliančios 120 dbA garsą.

Tačiau kodėl viskas šiame bolide viskas yra taip, kaip yra? Visų pirma, kiekviename sportiniame automobilyje svarbu svoris. Kuo mažesnis svoris, tuo automobilis greitesnis. Na o komfortas sveria – garso izoliacijos, krėslus primenančios sėdynės, erdvė ir kiti dalykai. Dar vienas svarbus akcentas – saugumas. Orientuojantis į šį segmentą, naudojamos tam tikros medžiagos ir sprendimai, pavyzdžiui, nedūžtantis stiklas (kad nebūtų sužaloti viduje sėdintys žmonės), kuris gali būti nesudėtingai „išlaužtas“ iš savo plastmasinių tvirtinimo taškų. Taip pat saugos lankai, kone visą kūną apraizgantys diržai ir t. t. Akivaizdu, jog tokie sprendimai veikia, o sąveikaujant su piloto bei šturmano profesionalumu, galima pasiekti itin aukštas pozicijas sunkiausiose planetos lenktynėse.

Visa tai plačiau - video reportaže: