4388 km: Degalai Lietuvoje pigiausi, o Lenkijoje keliai - neįtikėtini
Lietuva, Lenkija, Vokietija, Šveicarija – taip būtų galima išrikiuoti šias keturias valstybes pagal degalų kainas. Tokia pačia eilės tvarka, šių šalių keliais ir greitkeliais automobiliu vykome iš Vilniaus į 2018 m. Ženevos automobilių parodą (su stotele Prancūzijoje). Didžiausias kelionės netikėtumas – naujai atidaryta, papildoma greitkelio atkarpa prieš Varšuvą. Ji palengvina kelionę, kuri greitu metu per Lenkiją, Vokietijos link, taps dar paprastesnė ir greitesnė.
Bet apie viską nuo pradžių: orai ir eismo sąlygos nuo žiemiško pavasario Lietuvoje iki tikro pavasario Šveicarijoje. Tada pakalbėsime apie visos kelionės maršruto ypatybes su pasiteisinusiu manevru Lenkijoje, apie naują greitkelio atkarpą ties Varšuva ir kelių statybas, kurios jau greitai leis Lenkiją įveikti neįtikėtinai patogiai ir greitai. Galiausiai, apie degalų kainas visose keturiose šalyse, leistinus greičius bei kelių mokesčius.
Į 88-ą Ženevos automobilių parodą pajudėjome sekmadienį, kovo 4 dieną. Keliavome trise su „Liūtu“, t. y. dyzeliu varomu „Peugeot 5008“, kuris Lietuvoje buvo tituluotas „Metų šeimos automobiliu 2018“.
Susikrovę kelionės mantą, foto įrangą bei daugybę video technikos į 1060 litrų bagažo skyrių, 7 valandą ryto startavome iš Vilniaus. Į priekį mūsų laukė 2100 km atstumas. Kelionės planas - pirmą dieną įveikti apie pusantro tūkstančio kilometrų, antrai dienai pasiliekant dar šiek tiek Vokietijos greitkelių ir visą maršrutą per Šveicarijos kelius, Ženevos link.
Pavasaris
Ankstyvą sekmadienio rytą „Peugeot“ temperatūros daviklis fiksavo minus trylika laipsnių šalčio. Aplinkui visur baltavo sniego patalai, o keliai buvo vietomis su provėžomis, vietomis švarūs, o kai kur dar pažeme pustė sniegą.
Vos tik kirtus Lietuvos ir Lenkijos sieną, sniegas niekur nedingo – jo buvo beveik tiek pat, tačiau keliai pasikeitė kardinaliai. Jie buvo visiškai švarūs bei sausi. Panašu, kad mūsų kaimynai naudoja itin daug druskos, nes ant kelio matėsi balti jos pėdsakai. Rezultatas buvo akivaizdus – jokių provėžų ar slidžių ruožų.
Kuo toliau į pietus, tuo oras labiau šilo, o sniego vis mažėjo. Pasiekus Lenkijos vidurį sniegas dingo, Vokietijoje jo taip pat nebuvo. Ši šalis pasitiko šiltu pavasarišku oru su 10-12 laipsnių šilumos. Šveicarijoje taip pat oras buvo pavasariškas, nors lekiant per kalnuotas vietoves, oro temperatūra nuolat keitėsi. Buvo ir 6 laipsniai šilumos, buvo ir dešimt. Vietomis buvo galima grožėtis ryškiai žalia žole, o vietomis matėsi sniego, kurio grįžtant po dviejų dienų jau visai čia nebeliko.
Ovacijos Lenkijai už kelius
Kelias per Lenkiją, Vokietijos link, vedė pro Augustavą, Lomžą, Varšuvą, Lodzę ir Vroclovą. Vos tik privažiavę Lomžą, savo maršrute atlikome vieną itin gerą korekciją – nevykome per šio miesto centrą. Vos tik įvažiavę į miestą, pasukome link Zambrovo. Kam toks manevras? Tam, kad greičiau išlįstume į greitkelį (S8), vedantį nuo Balstogės link Varšuvos, bei kad nuo Lomžos iki Mazovijos Ostruvos miesto (Ostrow Mazowiecka), ties kuriuo taip pat galima įsukti į tą patį greitkelį, nereikėtų važiuoti ilgesne paprastų kelių atkarpa.
Po maždaug pusvalandžio pasiekėme šio miesto apvažiavimą, prie kurio link būtų atvedęs ir kelias pro Lomžą.
Atkarpa iki Zambrovo (Zambrow) buvo puiki – kelias geras, o eismas visiškai neintensyvus. Nuvažiavę šiuo keliu apie 20 km, įsirėmėme į S8 greitkelį.
Mūsų skaičiavimais, atlikus šį manevrą, sutaupėme mažiausiai 15 minučių, be to, nereikėjo ilgai važiuoti paprastais Lenkijos keliais, kertant įvairius miestelius su greičio apribojimais.
S8 greitkeliu galėjome lėkti netrukdomi ir nemažindami „Peugeot 5008“ apsukų. Tiesa, čia buvo apie 8 km ilgio remonto zona, tačiau intensyvūs darbai joje nevyko, o sekmadienį buvo mažai eismo.
Pasidžiaugę sutaupytų laiku, netrukus įpuolėme į vis dar tebevykstančias tolimesnės greitkelio atkarpos statybas. Tačiau, panašu, kad laukti jau lieka vis mažiau, kuomet Lenkiją pravažiuoti bus galima vienu akceleratoriaus nuspaudimu, visuomet lekiant greitkeliu nuo Balstogės iki pat Vokietijos sienos. Tuomet važiuojant į Vokietiją, nuo Lietuvos sienos tereiks judėti tiesiai link Balstogės (Bialystok), o paprastų Lenkijos kelių maršrute beliks vos apie 140 km. Neįtikėtina!
Tiesa, Balstogę siekti tikrai nebus būtina, nes iki šio miesto eina gana vingiuotas kelias su intensyviu eismu. Visai puikus pasirinkimas būtų keliauti pro mūsų pasirinktą Zambrovo miestą.
Net gi Google Maps rodo, kad nuo Vilniaus iki Zambrovo yra apie 346 km, kuriuos nuvažiuoti galima per 4 val. 40 min. Tuo tarpu kelias nuo Vilniaus iki Zambrovo per Balstogę sudaro apie 370 km. Norint įveikti šį maršrutą Google teigia, kad užtruktume 4 val. 53 min. (Pastaba. Prognozuojamas kelionės laikas gali skirtis skirtingu paros laiku ar skirtingą savaitės dieną).
Visas S8 greitkelis dar kol kas nėra baigtas, todėl kelionės metu teko kantriai, sukandus dantis įveikti apie 30 km ilgio kelio remonto ruožą. Laikas jame neprailgo, nes kelio remonto darbai sekmadienį nevyko, o eismas nebuvo intensyvus ir judėjo labai greitai. Įsijungę aktyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą (adaptyvų autopilotą) sau ramiai įveikėme šį atstumą, judėdami su eismo srautu. Lenkimo galimybės šioje atkarpoje praktiškai nėra, o ją dar sudaro įvairūs apvažiavimai, žiedai, vingiai ir pan.
Toliau sekė tai, ko tikrai nesitikėjome – atidaryta papildoma, apie 15 km ilgio, trijų juostų greitkelio atkarpa, kuri leido visiškai nesiekti Varšuvos, išvengiant čia būnančių eismo spūsčių, apvažiuojant Varšuvos priemiestį - Marki. Tiesiog tobula!
Nuo Vilniaus iki Varšuvos nuvažiavome per 5 val. 30 minučių, įskaitant apie 10 minučių sustojimą degalinėje prieš įvažiuojant į Lenkiją.
Vokietijos ir Šveicarijos keliai
Toliau – nieko įdomaus – ilgas kelias greitkeliais per Lenkiją ir Vokietiją, įjungus autopilotą. Važiavome pro Vroclavą, taigi išvengėme mokamų lenkiškų kelių. Kitas greitkelis per Lenkiją, Berlyno link – yra mokamas. Vokietijoje už kelius mokėti nereikia.
Lenkijos greitkelyje leistinas maksimalus greitis yra 140 km/h, o Vokietijoje jau galima važiuoti neribotu greičiu. Žinoma, yra nemažai vietų, prie miestų, kur greitis ribojamas iki 100-120 km/h.
Maksimalaus „Peugeot 5008“ greičio Vokietijos greitkeliuose neišbandėme dėl žieminių padangų. O keliavome per šią šalį 150-170 km/h greičiu, kurį palaikė aktyvi pastovaus greičio sistema, puikiai dirbusi visos kelionės metu.
Ilgoje kelionėje tai yra nepakeičiamas dalykas, kuriam galima skirti dar ir kitą, saugumo funkciją, kuomet prieš pat nosį į antrą ar trečią juostą išlenda kitas automobilis, o taip vokiškuose ir lenkiškuose greitkeliuose pasitaikė ne kartą. Tačiau sistema puikiai į visą tai sureaguodavo ir elastingai bei efektyviai atlikdavo stabdymo procesą prieš kliūtį. Jos reakcijos laikas ir veikimo principas visiškai kitoks nei tai daro žmogus. Ekstremalesnėje situacijoje staigiai spaudžiant stabdį koja, galima išprovokuoti visiškai kitokią automobilio elgseną.
Be to, „Liūtas“ dar buvo aprūpintas ir kita saugumo įranga: „Active Safety Brake“ sistema, vairuotojo nuovargio atpažinimo sistema, įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistema, aktyvia nematomų zonų stebėjimo sistema.
Šveicarija mus pasitiko 120 km/h leistinu maksimaliu greičiu ir mokamais keliais. Vos tik pasiekus šią šalį teko įsigyti metus laiko galiojančią vinjetę už 40 Šveicarijos frankų arba 36,35 euro.
Keliai šioje šalyje puikūs, tačiau juose yra daug įvairių greičio apribojimų, daug tunelių bei labai daug greitį fiksuojančių radarų. Viršijus greitį, čia nusifotografuoti labai lengva.
Džiugu, kad pirmąją kelionės dieną pavyko išvengti didelių kelio remontų Vokietijoje ir Šveicarijoje. Pas vokiečius buvo vos viena neilga atkarpa, o ir eismas čia judėjo gana greitai.
Per pirmąją dieną nuvažiavome 1490 km atstumą ir radę nakvynės vietą šalia vokiškojo greitkelio, sustojome pailsėti. Šis atstumas buvo įveiktas per 13 valandų 30 minučių, įskaitant degalų pasipildymus.
Antra diena – dar 600 km
Antrą dieną reikėjo įveikti dar 600 km atstumą. „Peugeot 5008“ GPS rodė, kad šį atstumą turėtume nuvažiuoti per 7 valandas. Beveik panašiai ir buvo.
Pirmadienį Vokietijos greitkeliuose eismas tapo intensyvesnis, visi skubėjo į darbus. Be to, dar pasitaikė ir pora kelio remonto atkarpų. Viena buvo itin trumpa, o kitoje pakliuvome į eismo spūstį, kur maždaug 7 km atstumą važiavome 20 minučių. Greitkelis čia buvo dviejų eismo juostų, antrąja judėjo lengvieji automobiliai, o pirmoje rikiavosi milžiniška sunkvežimių eilė, kuri buvo prasidėjusi dar gerokai prieš prieš remonto zoną ir siekė daugiau nei 12 km.
Šveicarijoje eismas nebuvo itin intensyvus, visi čia judėjo tvarkingai, niekur neskubėdami. Pasiekę Ženevą, čia nestojome, o miesto aplinkkeliu pasukome Prancūzijos link – nakvynės vietos šioje šalyje gerokai pigesnės nei pas šveicarus, todėl teko pasisvečiuoti ir pas prancūzus nutolus nuo sienos apie 10 km.
Šveicarijos-Prancūzijos sieną kirtome Saint Julieno mieste. Viena dalis šio miesto yra Šveicarijoje, o kita – Prancūzijoje.
Kelionė atgal
Kelionės atgal metu, pirmąją dieną, nuvažiavome apie 1150 km. Dėl Vokietijos greitkelyje įvykusios avarijos, šiek tiek daugiau nei valandą laiko teko praleisti eismo spūstyje. Per radiją tuomet pranešė, kad spūstis buvo išaugusi net iki 12 kilometrų. Mes buvome strigę maždaug 4-5 kilometrai nuo kamščio pradžios.
Dar kartą verta paminėti, kad važiuoti per Lenkiją dabar jau yra pasaka, o bus dar fantastiškiau. Net nepajutome, kaip grįždami atgal skersai-išilgai įveikėme kaimyninę šalį ir pasiekėme Lietuvą.
Kelionės metu iš viso nuvažiavome 4388 km vidutiniu 103 km/h greičiu. Vidutinės degalų sąnaudos buvo 7 litrai šimtui kilometrų kelio.
Degalų kainos ir sąnaudos
Kelionės automobilis „Peugoet 5008“ buvo varomas dyzeliniu 1,6 litro varikliu su 120 AG ir 300 Nm. Jėgainė sujungta su 6 laipsnių automatine greičių dėže, kuri galią perdavė į priekinius ratus.
Iki Balstogės-Varšuvos greitkelio (S8) „Liūtas“ naudojo vidutiniškai 6,1 l/100 km. Ties Varšuva sąnaudos pakilo iki 6,2 l/100 km.
Įveikus visą Lenkiją ir visą Vokietiją, įvažiuojant į Šveicariją, degalų sąnaudos sudarė 6,9 l/100 km. Labai geras rezultatas, žinant tai, kad greitkeliuose judėjome greitai. Vidutinis greitis nuo Vilniaus iki Šveicarijos sienos buvo 120 km/h.
Pasiekus Ženevą, o galiausiai ir apsistojimo vietą Prancūzijoje, iš viso nuvažiavus 2100 km, vidutinės degalų sąnaudos sudarė 6,8 l/100 km, o vidutinis greitis nukrito iki 113 km/h. Per Šveicariją keliavome gerokai lėčiau.
Kalbant apie degalų kainas, tai pigiausiai dyzelį pylėmės Lietuvoje. Degalinėje prie Lenkijos sienos litras degalų kainavo 1,11 EUR.
Už Varšuvos vėl stojome pasipildyti degalų atsargas šalia greitkelio esančioje degalinėje – ten kaina siekė 5 zlotus. Sekantį kartą šioje šalyje degalus pildėme išsukę toliau nuo greitkelio, kur paprastai būna pigiau. Taigi – už litrą sumokėjome jau tik 4,65 zloto (arba 1,18 EUR).
Vokietijoje degalų kaina buvo gerokai didesnė. Degalinėje šalia greitkelio litras dyzelino kainavo 1,34 EUR, o ties Šveicarijos siena buvo pigiau – 1,28 EUR.
Dėl „Peugeot 5008“ ekonomiškumo, pripildžius pilną baką degalų Vokietijoje, jį ir vėl pildėme Vokietijoje, grįždami atgal. Šveicarijoje to daryti neteko. Šioje šalyje laisvai nuvažiavome apie 600 km. O čia degalai dar brangesni – 1,41 EUR ir daugiau (priklausomai nuo degalinės vietos).
Automobilis
Nuvažiavus su „Peugeot 5008“ daugiau nei 4000 km, galima daryti tik vieną išvadą – automobilis puikiai tinka ilgoms kelionėms.
Visos kelionės metu atradome tik du minusus. Pirmas - silpnokas variklis (pagreitis iki 100 km/h – 11,9 sek.), o papildomi 20-30 AG nepamaišytų. Antras – gale trūko puodelių laikiklių.
Visa kita – puiku. „5008“ komfortiškas, stabilus, rieda užtikrintai, posūkiuose nesvyra į šonus. Jame daug įvairių dėtuvių, yra šaldytuvas, USB jungtis, trys 12 V jungtys, kokybiška garso aparatūra, priekinių sėdynių galinėje dalyje yra atsilenkiantys staliukai, galima reguliuoti galinių sėdynių atlošo kampą. Vairuoti automobilį itin malonu dėl mažo skersmens, sportiškos formos vairo.
„Šeimos metų automobilis 2018“ titulas „Peugeot 5008“ suteiktas tikrai pelnytai!
