Erikas: „Žigulio“ vieta lenktynėse tikrai nėra rikiuotės gale!

Įvairiose automobilių slalomo varžybose dažnai pastebime šį akį traukiantį ir tikrai greitai lekiantį „Žiguliuką“. Nusprendėme, išsiaiškinti, kas slepiasi prie šio automobilio vairo ir pakalbinti jo vairuotoją – Eriką Šišką.

Erikai, kada atėjai į autosportą ir kas paskatino užsiimti šia sporto šaka?

Autosporte esu nuo 2009 metų. Nuo mažens domėjimasis autosportu, draugų ratas bei užsidegimas patirti šį malonumą paskatino ir pačiam pradėti sportuoti.

Kokiose autosporto šakose tave galima dažniausiai išvysti?

Dažniausiai dalyvauju greituminiuose slapomuose, tačiau dar šiais metais bandysiu pasiekti ir „Fast Lap“ lenktynes (ketvirtas epatas), kurios vyks Kačerginės „Nemuno Žiede“.

Ar patenkintas savo pasiekiamais rezultatais?

Kuomet važiuoji varžybose neturėdamas prieš tai treniruočių, o treniruotės būna tik tada, kai kažką reikia sureguliuoti, tai manau, kad gana neblogi rezultatai, tačiau yra kur stengtis ir tobulėti.

Ar turi kažkokį sportavimo planą?

2013 m. birželio mėnesį teko sudalyvauti „Dzintara Aplis” varžybose. Tai buvo pirmos rimtos varžybos (svajonė išsipildė), per kurias nebuvo kada galvoti, kaip geriau stabdyti, išlaikyt trajektorija, kaip galima apvažiuoti ratą greičiau. Nors važiavau neįskaitoje ir per abejus važiavimus startavau iš rikiuotės galo, mačiau tik vieną tikslą – finišuoti pirmas.

Po šių varžybų atsirado itin didelis noras išeit iš mėgėjiškų slalomo varžybų ir važiuoti žiede bei siekti geresnių rezultatų, tačiau, visi mes galime pasvajoti, bet finansai to daryti neleidžia. Galbūt pagerėjusi finansinė padėtis padės peršokti į aukštesnę „Lygą”.

Vis važiuoji su „Žiguliu“, kodėl būtent šį automobilį pasirinkai lenktynėms? Ar pats jį ruoši?

Anksčiau Kaišiadoryse gyvavo „Lada klubas”, tačiau metams bėgant jis iširo, o automobilis jau buvo šiek tiek paruoštas važiuoti varžybose, parduoti jau nebebuvo verta, todėl ir iki šiol, vis su juo važiuoju. O kai varžybose iš visų automobilių stovi vienas istorinis – tai labai patinka žiūrovams. Su „Žiguliu“ važiuoju dar ir todėl, kad norisi įrodyti, jog šio automobilio vieta lenktynėse tikrai nėra rikiuotės gale.

Techniką tvarkome kartu su tėčiu.

Kokios šio automobilio modifikacijos?

Kaip ir kiekvieno automobilio „bombinta širdis“ – 110 AG, BTR blokiruotė, sportinės sėdynės, diržai ir kita… Iki idealumo ir galios užtektinumo dar reikia daug paplušėti tiek finansiškai, tiek fiziškai.

Kiek dar žadi važiuoti su „Žiguliu“?

Laikas parodys, bet kėbulas jau savo matęs. Manau, kad sekantį sezoną (2015 m.) dar taip pat bus galima išvysti mane su juo trasoje.

Jeigu būtų galimybė, į kokį kitą lenktyninį automobilį norėtum persėsti?

Buvo galimybė, iš savo santaupų nusipirkau „BMW E36 325i“, tačiau, kad ir kaip greitai ir stabiliai bandydavau važiuoti – nesigaudavo, nors ir pakaba buvo ne standartinė. Tačiau pasivažinėjau ir supratau, kad be „Žigulio“ neiškovosiu nei vienos taurės. Galbūt tai lėmė patirties stoka, bet nesinori skirtis su šiuo rusišku bolidu, visgi užaugom kartu.

Ar be autosporto tavo gyvenimas dar kaip nors susijęs su automobiliais?

Taip, patinka krapštytis prie kitų automobilių, juos tvarkyti ir panašiai.

Kokios geriausios tavo kaip lenktynininko savybės?

Manau, kad bendravimas tiek trasoje, tiek už jos ribų. Mes gi žmonės, nesvarbu ar tai konkurentas, ar tai priešas, ar geriausias draugas.

Ar turi prietarų prieš varžybas?

Ne.

Kokioje kitoje autosporto srityje norėtum taip pat išmėginti savo jėgas?

Svajoju apie ralį, nors pamačius vaizdelius, kai menkiausia klaida gali kainuoti gyvybę, apima ne koks jausmas. Vis dėl to neatsisakyčiau progos pasivažinėt ralio automobiliu vingiuotais, žvyru padengtais keliukais.

Kada pirmą kartą sėdai prie automobilio vairo?

Kaip ir dauguma vaikų – sėdėdavau tėčiui ant kelių ir bandydavau vairuoti. Tai būdavo šaunu! O pats savarankiškai pirmą kartą vairuoti automobilį pabandžiau būdamas 10 metų.

Kokį automobilį vairuoji už trasos ribų?

Ekonomišką, turintį galios dyzeliuką: „VW Bora“ su 1.9 TDI 81 kW „širdele“.

Ko palinkėtum pradedantiesiems lenktynininkams?

Pradėti nuo savo tikslų, įsitikinti ar to reikia, o prie didelių norų atsiranda viskas.