You are here

Indrė Senkutė: reikia nebijoti perlipti per save

Indrė Senkutė – ekstremalė kaunietė, kuri gyvenime stengiasi išbandyti visas atsirandančias galimybes. Ji, nestovinti vietoje ir siekianti užsibrėžto tikslo. Atrodo, neseniai ją galėjome laikyti motociklininke, kuri laisvalaikiu iš rankų nepaleisdavo šios transporto priemonės, taip pat neatsisakydavo ir kitų ekstremalių veiklų.

Dabar, atsiradus galimybei, Indrė žengia į automobilių sportą, ir nors šioje srityje ji dar yra „žalia“, tačiau jos ryžtas siekti tikslo ir noras tobulėti, leidžia nuo pirmųjų startų džiaugtis mažytėmis pergalėmis: vis gerėjantys „Nemuno žiedo“ trasos įveikimo laikai ar pergalė vienose pirmųjų sprinto varžybų.

Pakalbėjome su Indre apie autosportą, pirmuosius jos startus, ateities planus bei iššūkius.

Kada pirmą kartą teko lenktyniauti automobiliu?

Savo pirmose varžybose sudalyvavau, kai man buvo 16 metų. Tuomet su klasioko automobiliu tiesiog išmokau važiuoti trasoje, Kazlų Rūdos aerodrome, greituminio slalomo varžybose.

Ar tuomet galėjai įsivaizduoti, kad kažkada turėsi nuosavą lenktyninį bolidą ir dalyvausi įvairiose varžybose?

Aš jau tada supratau, kad noriu dalyvauti lenktynėse. Ir visada svajojau apie tai, kad turėsiu savo lenktyninį automobilį ir lenktyniausiu. O svajonės pildosi - aš iš tų, kurie tiki savo norais. Tad galima sakyti, kad viską įsivaizdavau (šypsosii).

Kas tave įkvėpė sėsti prie lenktyninio automobilio vairo?

Jausmas iš giliau, kad galiu, kad man patinka, kad man tai artima.

Ar gali apibūdinti pirmąją pažintį su „Nemuno žiedo“ trasa?

Grėsminga. Vairuojant pačiai pažintis su šia trasa įvyko visai neseniai, ir jei tuomet kolegos nebūtų parodę trajektorijų, nežinau, kaip ji būtų pasibaigusi (juokiasi). O jau vėliau, su kitų sportininkų pagalba, supratau, kad ne tokia ir arši toji mūsų „Nemuno žiedo“ trasa.  Žinoma, man dar daug teks mokytis.

Kokia esi būdama prie lenktyninio automobilio vairo?

Protinga, bet kartu ekstremali. Geriau turbūt pasakyti galėtų tie, kurie sėdėjo šalia.

Jeigu žinai, kad pavojingą posūkį įmanoma įveikti dar greičiau, ar nepritrūksta drąsos „spausti dugną“?

Jei dar prieš tai man realiai parodo, kad tai padaryti įmanoma - nepritrūksta (šypsosi). Tačiau drąsa visada turi būti suderinama su sveiku protu, ką ir stengiuosi daryti.

Kuri „Nemuno žiedo“ trasos dalis tau dar mena daugiausiai mįslių?

Daugelis iš jų, nes dar nemažai sekundžių norėčiau „nukirpti“ nuo savo laiko.

Kodėl lenktynėms pasirinkai „VW Golf“ automobilį?

Ieškojome saugaus ir tvarkingo lenktyninio automobilio, kurio variklis, liaudiškai tariant, nebūtų „pribumbasintas“. Šio penktos kartos „Golf“ GTI variklis iš savęs galingas ir turėtų važiuoti be didesnių gedimų. Beje, automobilis atitinka visus saugumo standartus.

Kaip greitai prie jo pripratai?

Dar nemanau, kad visiškai pripratau (šypsosi). Mano pirmasis automobilis, kurį vairuoju kasdien, taip pat yra „VW Golf V“, tad esant tokiam pačiam kėbului yra lengviau pajusti automobilio gabaritus. Tačiau, kalbant apie variklio galią – ji skiriasi, todėl reikia dar priprasti ir išmokti ją suvaldyti.

Kiek laiko treniruojiesi? Kas padeda treniruotis?

Pirmoji mano treniruotė buvo pirmasis sprinto etapas, organizuotas „Nemuno Žiedo“. O dabar pamažu treniruočių daugėja, kai turiu laiko ir pinigų važiuoju i Kačerginę. Treniruotis padeda draugai iš autosporto „virtuvės“, pasiprašau tai vienų, tai kitų.

Kaip progresuoja tavo trasos įveikimo laikai?

Mano džiugesiui laikai gerėja. Vis geriau pavyksta važiuoti teisingomis trajektorijomis. Bet, kaip sakiau, dar reikia nemažai patobulėti.

Ką apie lenktyniavimą automobiliu mano tavo tėvai?

Turbūt džiaugiasi, kad dabar yra stogas virš galvos ir šoniniai rėmai, ne taip kaip ant motociklo (juokiasi). O iš tikrųjų, na, kaip kada... Bet aš tikiu, kad nors jiems ir šiek tiek baisu, jie džiaugiasi, kai man sekasi ir mane palaiko.

Kur jautiesi saugiau, ar prie motociklo, ar prie automobilio vairo?

Ir ten, ir ten aš jaučiuosi saugiai. Esu visiška adrenalino fanatikė, o motociklai - tai mano nuotykių kupino gyvenimo pradžia, aistra dviems ratams dar nuo motorolerio laikų.

Ar galėtum palyginti patiriamas emocijas vairuojant šias dvi skirtingas transporto priemones ekstremaliu režimu?

Kadangi automobiliu dalyvauju varžybose, tai ir pasirengimas, ir tempai kitokie. Čia važiuodama patiriu daugiau adrenalino. Motociklas šiuo metu daugiau laisvalaikio malonumas, tempus galiu rinktis lėtesnius. Žinoma, jei mano kolegos neliepia miškuose važinėti aukštyn-žemyn kalnais, kurių aš dar prisibijau.

Kokioje autosporto srityje svajoji lenktyniauti?

Man įdomu viskas. Aš tiesiog išnaudosiu visas galimybes: gal ralis, gal driftas, velnias mane žino. Nebijau tobulėti, nebijau stengtis. Gaudysiu galimybes ir eisiu pirmyn!

Ar turi prietarų prieš lenktynes?

Ne. Tiesiog nemėgstu su niekuo bendrauti prieš startą, visada noriu susikaupti.

Kokie šių metų planai autosporte?

Tobulėti. Man viskas nauja, noriu startuoti, kiek įmanoma daugiau varžybų ir kaupti patirtį, kurios man dar labai trūksta. Žinoma, viskas labai remiasi ir į finansus.

Ar turi penkmečio planą šioje srityje?

Aš turiu vieną tikslą visam savo gyvenimui, nesvarbu, ar penkeriems ar trejiems metams. Tikslą, pagal kurį ir susidaro visi planai. Planas yra išnaudoti galimybes ir tobulėti!

Kokios trys charakterio savybės tau padeda autosporte?

Konfliktų vengimas, stabilumas, drąsa.

Kaip ruošiesi lenktynėms?

Stengiuosi palaikyti fizinę formą. Atšilus orams bus galima dviračiu daugiau pavažinėti (šypsosi). Mėgstu prieš lenktynes atsipalaiduoti.

Koks jausmas užplūdo, kai aplenkei visus vaikinus sprinto lenktynėse „Nemuno žiede“?

Mano tikslas nėra aplenkti vaikinus, pirmiausia, norėčiau pabrėžti, kad tiek vyras, tiek moteris autosporte turi vienodas galimybes, būtent ši sritis nereikalauja stiprios fizinės jėgos, čia viską lemia įgūdžiai, mintys.

Tačiau neslėpsiu – smagu, kai pasiseka. Bet tuomet iškart pradedu galvoti, kad gal jų automobiliai silpnesni, ar tiesiog man tą dieną pasisekė labiau.. (šypsosi).

Kokių žinių labiausiai dar trūksta autosporte?

Neturiu patirties lenktynėse, kur startuoja daug automobilių, tai mane dar šiek tiek baugina, bet manau, kad priprasiu. Taip pat dar reikia daug teorinių žinių ir informacijos apie automobilio techniką.. Kaip pagalvoju, tai man dar daug ko trūksta autosporte (šypsosi).

Ko palinkėtum merginoms, norinčioms išbandyti save prie lenktyninio automobilio vairo?

Bandyti! Mano gyvenimo požiūris yra išnaudoti kiekvieną akimirką, kiekvieną galimybę. Jei  gali daryti dabar, tai daryk! Reikia nebijoti perlipti per save, nebijoti pralaimėti, nebijoti stengtis ir labai svarbu, nebijoti konkurencijos. 

Tiek motociklas, tiek automobilių sportas mane išmokė labai svarbių taisyklių, važiuodama ir įveikdama kliūtis aš pajaučiau tą jausmą, kuomet perlipi per savo baimę, nepasitikėjimą, įgyvendini tai, apie ką galvojai ir sėkmės atveju pasieki euforiją, nes tau pavyko! Tas jausmas yra tobulas, būtent šios akimirkos ieškodama aš einu savo gyvenimo keliu. Stengiuosi susikurti ją visur, kur esu, daugelyje iškeliamų tikslų ši taisyklė tinka.

Todėl jeigu yra galimybė ir noras, reikia nestovėti, o siekti užsibrėžto tikslo, nebijant patirti pralaimėjimų ar nusivylimų.

Kalbino Vytautas Pilkauskas

Lenktynininkai: