Kelionės automobiliu: degalų kainos nuo Vilniaus iki Monako

Nepilsi – nevažiuosi. Kad ir kiek bekainuotų – vis tiek pilame. O taip! Visada džiugina, kuomet degalų kainos būna žemos. O joms išaugus – pabrangsta ne tik mūsų kelionės, didėjant degalų išlaidoms, bet ir maisto produktai, kitos prekės bei įvairios paslaugos.

Nors tiek mūsų šalyje, tiek Europoje daugėja elektromobilių bei hibridų, tačiau benzinas, dyzelinas ir dujos vaidina ypač svarbų vaidmenį.

Užduokite sau mintyse klausimą, kokia degalų kaina jums būtų nekomfortiška ir priverstų susimąstyti apie jiems skiriamas išlaidas ar nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus ribojimą.

Žinoma, tai labai priklausytų nuo to, kokios yra jūsų automobilio degalų sąnaudos. O jos gali būti labai įvairios – priklausomai nuo to, ar važinėjate mieste, ar užmiestyje, ar daug laiko praleidžiate greitkeliuose, kur greitis siekia 130 km/h. Tas pats automobilis esant skirtingiems greičiams, skirtingiems vairavimo stiliams, sunaudos labai skirtingą degalų kiekį.

Važinėjant Lietuvoje, degalų kaina skirtinguose miestuose itin kardinaliai nesiskiria, tačiau išvykus kažkur toliau, už sienos ribų, ji gali ir nustebinti. Tiesa, visi degalinių tinklai taiko ne vienodas kainų politikas, tačiau taip yra ir užsienyje.

Paanalizuokime degalų kainas ir jų sąnaudas skirtingo tipo keliuose, keliaujant per devynias Europos valstybes su hibridu „Renault Austral E-Tech“. Kelionės maršrutas: Vilnius-Monakas-Vilnius.

Lietuvoje ir Lenkijoje degalų kainos panašios

Kelionės metu kainos (2024 metų kovo mėnesio vidurys) buvo fiksuotos tiek greitkeliuose, tiek išsukus iš jų. Kaip taisyklė, kainos greitkelyje ir mieste skiriasi. Kainos fiksuotos tikrai ne visuose degalinių tinkluose, ne visose degalinėse, pasitaikiusiose kelionės maršrute, tačiau bendras vaizdas gaunasi aiškus.

Pradedame su Lietuva – greitkelis Vilnius-Kaunas. Degalinės ties Elektrėnais. Vienoje benzino kaina 1.54 EUR, kitoje – 1.59 EUR. Dyzelinas atitinkamai kainavo 1.58 ir 1.63 EUR.

Judam toliau – Lenkija. Greitkelyje benziną teko pilti po 6.99 zloto, o išsukus iš jo – Vroclavo mieste degalai kainavo 6.61 zloto. Vedam į google užklausą „X pln eur“ ir gauname atitinkamai taip: 1.62 ir 1.53 EUR.

Teko matyti ir dar penkiais centais (1.67 EUR) brangesnių degalų. Bet bendrai paėmus, kainos labai panašios į tai, ką turime Lietuvoje, tačiau pilantis ne greitkelyje, ilgos kelionės perspektyvoje galima sutaupyti. Lenkija vis tik didelė šalis, o esant poreikiui ją visą pervažiuoti - stoti degalų gali tikrai reikėti.

Už litrą – daugiau nei 2 eurai

„Guten Tag“ – sako itin brangūs degalai Vokietijos greitkeliuose. Už litrą 95-o benzino (E5) – 2.29 EUR. Už litrą E10 – šešiais centais mažiau. Dyzelino kaina – 2.16 EUR. Greičiai čia galimi dideli, norisi važiuoti greitai. Degalų kainos didelės, jų sunaudojimas išaugęs, tačiau imi, pili ir važiuoji toliau.

Tačiau jeigu maršrute yra planas išsukti iš greitkelio – pilti geriau tik tiek, kiek reikia, o pilną baką pasipildyti kokiame nors mieste.

Štai Ingolštate litras benzino (E10) kainavo 1.78 EUR arba net 45 centais pigiau nei greitkelyje. Jeigu į baką telpa 50 litrų, tai automatiškai susitaupo daugiau nei 22 eurai, kuriuos galima išleisti, pavyzdžiui, pietums.

Dar viena šalis, dar kitos kainos. Lichtenšteinas: benzino kaina 1.84 EUR, dyzelino – 1.99 EUR.

Austrija, prie sienos su Italija: benzinas – 2.09 EUR, dyzelinas – 2.15 EUR.

Tuo tarpu viename iš miestelių benzinas kainavo 1.60 EUR, o dyzelinas – 1.70 EUR. Vėl gi galima neblogai sutaupyti, teisingai sudėliojus kelionės logistiką. Pilant pilną baką galbūt net verta išsukti trumpam iš greitkelių.

Šveicarija: 95-tas benzinas greitkelyje - 1.91 Šveicarijos frankų, dyzelinas – 2.03 tų pačių frankų. Eurais tai būtų apie 1.95 ir 2.07.

Degalai Monake ne patys brangiausi

Italijoje kainos labai panašios. Greitkelyje benzinas kainuoja apie 2 eurus už litrą (teko sutikti įvairiai, priklausomai nuo vietovės ar degalinių tinklo: 1.93, 1.95, 1.99).

Miestuose vėl gi įvairiai 1.86-1.93 EUR, o dyzelinas 4-5 centais pigiau už benziną. Skirtingose šalies vietose, tikėta, būtų galima rasti dar kitokių kainų. Pavyzdžiui, teko piltis Modenoje, kur benzino litras kainavo 1.93 EUR.

Prancūzijoje kainos vėl gi panašios.

Monake – taip pat. Vienoje iš Monako degalinių benzinas kainavo 1.98 EUR, dyzelinas – 2.04 EUR. Taigi nors tai ir brangi valstybė, tačiau degalų kainos nešokiruoja, o išlaiko tą patį dydį, kaip ir Monaką supančiose valstybėse.

Išvada labai paprasta – vis tik degalai Lietuvoje, lyginant su kitomis, aplankytomis Europos valstybėmis, gerokai pigesni. Tiesa, Lenkijoje kainos bene identiškos ir tikrai galima būtų rasti pigesnių degalų, nei Lietuvoje.

Brangiausi jie, iš šio šalių sąrašo – Vokietijos greitkeliuose, o lekiant jais didelį atstumą, dideliu greičiu, degalų bakas sparčiai tuštėja ir tenka stoti nori-nenori. Išsukti iš patogaus greitkelio, ieškant pigesnių degalų, ne visada norisi, taigi už patogumą tenka mokėti brangiau. Važiuojant greitai – išlaidos degalams taip pat išauga.

Kaip skirtingi važiavimo tempai įtakoja degalų sąnaudas

Puikus to pavyzdys – skirtingi važiavimo tempai kelionėje iš Vilniaus į Monaką ir atgal. Lenkijos greitkeliuose daug kur leidžiama skrieti 140 km/h greičiu, Italijoje – 130 km/h, o Vokietijoje – greitis „autobanuose“ dažniausiai yra neribojamas.

Iš viso buvo nuvažiuota daugiau nei 5000 km, keliaujant su „Renault Austral E-Tech“ hibridu, kurio vidutinės visos kelionės degalų sąnaudos siekė 7.3 l/100 km.

Įdomu buvo jas sekti, judant skirtingo statuso keliais, skirtingais greičiais.

Taigi kelios įdomesnės atkarpos:

- važiuojant nuo Lenkijos miesto Vroclavo iki Vokietijoje įsikūrusio Ingolštato vidutinės degalų sąnaudos sudarė 7.6 l/100 km (atstumas apie 640 km). Vokietijos greitkeliuose greitis daug kur yra neribojamas, taigi važiuojama buvo 160-180 km/h greičiu.

- 268 km atstumas nuo Miuncheno (Vokietija) iki Lichtenšteino įveiktas automobiliui vidutiniškai naudojant 5.9 l/100 km. Į tai susidėjo tiek ramus važiavimas paprastais keliais, tiek greitas važiavimas Vokietijoje.

- dar viena itin ekonomiška atkarpa pasitaikė važiuojant nuo Lichtenšteino iki Komo, atstumas čia sudarė apie 320 km, o degalų sąnaudos siekė 5.4 l/100 km. Specialiai taupant, tikėtinos dar mažesnės sąnaudos.

Kelionės į priekį metu vidutinės degalų sąnaudos, įveikus 2474 km, siekė 6.9 l/100 km.

Dar statistikos iš Vokietijos greitkelių:

- 240 km atkarpa, greitis tarp 160-180 km/h ir 9.1 l/100 km degalų vidurkis

- 490 km atkarpa, panašus greičio intervalas (ten, kur jis neribojamas) ir 8.4 l/100 km.

- 1494 km atstumas nuo Ingolštato (Vokietija) iki Vilniaus (98 procentai atstumo važiuota greitkeliais) – vidutinės degalų sąnaudos 7.8 l/100 km.

Tikėtina, kad labai stipriai neskubant - bendras visos kelionės degalų sąnaudų vidurkis galėjo laisvai tilpti į 6 litrus.

Matematika ir eksperimentas

Matematika paprasta: norint taupyti degalus ir tuo pačiu eurus, greitkeliuose galima važiuoti lėčiau, bet tada ilgėja kelionės laikas. Kuomet automobilis yra gana ekonomiškas, kaip kad „Renault Austral“ hibridas, važiuojant greičiau degalų sąnaudos padidės ne katastrofiškai, tačiau keliaujant su itin galingu automobiliu, ir skriejant Vokietijos greitkeliais daugiau nei 200 km/h greičiu, degalų sąnaudų skirtumas tarp greito ir lėto važiavimo gali siekti ir apie dešimt litrų šimtui kilometrų.

Įdomus faktas iš patirties - kartais važiuoti lėčiau, nei leidžia kelių eismo taisyklės gali būti net gi gerokai sudėtingiau ir rizikingiau, tad palaikyti didesnį greitį gali būti patogiau. Kodėl? Važiuojant gerokai lėčiau, nei leidžiama, gali būti rizikinga lenkiant sunkvežimius, kurių tikrai labai daug. Teks nuolat ieškoti progos išlįsti į antrą juostą, kuria didesniu greičiu važiuoja kiti automobiliai. Tada staigiai aplenkus, iškart trauktis atgal ir vėl laukti progos kito sunkvežimio lenkimui. Dažnais atvejais gali būti sunku įvertinti, kokiu greičiu antra juosta juda automobilis, ir lenkimo metu esant gerokai lėtesniam, nei juda pagrindinis srautas, išlindimas greitai atlenkiančiam automobiliui prieš nosį, gali baigtis avarine situacija.

Tokių situacijų greitkeliuose būna labai daug, kai prieš pat nosį į antrą ar trečią juostą išlenda gerokai lėčiau judantys automobiliai, įnešdami šiek tiek chaoso.

Pabandykite kada padaryti eksperimentą: vasaros sezono metu, esant stipriau apkrautam keliui Vilnius - Kaunas, vieną kartą važiuokite maksimaliai leistinu greičiu – 130 km/h, o kitą kartą visą kelionės atstumą greitį laikykite tarp 100-110 km/h.

Antrasis kelionės formatas turėtų būti kiek sudėtingesnis ir chaotiškesnis eismo prasme, bet degalų bake liktų šiek tiek daugiau.

Tačiau tuo visiškai neskatiname važiuoti būtinai leistinu greičiu. Geriausia yra važiuoti saugiu greičiu, atsižvelgiant į vairavimo įgūdžius, vairavimo patirtį, eismo srautą, oro sąlygas bei kitus veiksnius.