Puikūs Lenkijos keliai, neribotas greitis Vokietijoje ir degalų kainos pas kitus

Daugelis atsimenate laikus, kai kelionė automobiliu nuo Lietuvos iki Vokietijos sienos (pavyzdžiui, iš Vilniaus į Berlyną) trukdavo visą amžinybę, bandant prasibrauti pro smarkiai eismu užkimštus Lenkijos kelius, pilnus vilkikų, autobusų ar itin lėtai judančios žemės ūkio technikos.

Dabar gi, viskas maksimaliai pasikeitę – visą Lenkiją (nuo Vilniaus iki Vokietijos sienos) automobiliu galima lengvai perskrosti vienu lengvu įkvėpimu, įsiveliant nebent į eismo kamščius ties Varšuva, Vroclavu ar kelią užkimšus eismo įvykiui. Nebeliko jokio galvos skausmo, kad per Lenkiją tokioje kelionėje bent kilometrą teks važiuoti vienos eismo juostos keliu (nebent tai būtų kelio remonto atkarpa).

Lenkija jau gana seniai galėjo pasigirti puikiai išvystyta greitkelių sistema, o paskutiniu metu sklandi kelionė minėtu maršrutu susitrukdydavo tik ties Lomžos miestu, kurį tekdavo kirsti skersai-išilgai, stovint prie šviesoforų ar stringant miestą sukaustančiose eismo spūstyse. Dabar, aplink jį jau atidarytas aplinkkelis, taigi į šį miestą užsukti nebereikia – jis ramiai apvažiuojamas.

Tiesa, važiuojant pro jį 2025-ųjų metų kovą, ne ilgoje aplinkkelio atkarpoje vis dar vyko kelio darbai, o eismas buvo vykdomas po vieną juostą į abi puses. Bet geriau jau taip, negu važiuoti per patį miestą.

Su Lenkijos keliais – viskas nuostabu, nes vos tik kirtus Lietuvos-Lenkijos sieną, prasideda nesibaigiantys greitkeliai iki pat Vokietijos.

O kaip gi yra Lietuvoje? Važiuojant nuo Vilniaus – viskas puikiai iki Kalvarijos. Greitkelis. Toliau, ateityje irgi bus puiku, nes bus baigtas tiesti rimtas kelio ruožas iki pat sienos su kaimynais lenkais. Ties pačia siena irgi vyksta intensyvūs darbai, viskas ten labai pasikeitę, o pabaigus projektą, bus neatpažįstama.

Aišku, atrodytų, jog tie darbai mūsų šalyje vyksta gerokai per ilgai ir juokaujant galima sakyti, kad kol mes tiesiame greitkelį nuo Kalvarijos iki sienos (jis dar vis nebaigtas), lenkai pusę šalies išasfaltavo.

Verta paminėti, kad riedant Lenkijos greitkeliais (nuo Kalvarijos pusės) apie 250 kilometrų atkarpoje nuo Lietuvos sienos nėra degalinių, taigi degalais reiktų pasirūpinti, kad jų šiame ruože nepritrūktų – vėliau gi, degalines galima sutikti gerokai dažniau.

Žinoma, turint didelį degalų baką ir dar dyzelinį automobilį, galima būtų gal net visai nesustoti iki pat Vokietijos, bet stabtelėti Lenkijoje tikrai verta dėl pigesnių degalų kainų.

Įdomu tai, kad keliaujant per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją ir Čekiją, pastarojoje šalyje degalai tuo metu buvo pigiausi – labai panaši kainą kaip ir Lietuvoje. Kaip taisyklė, greitkeliuose esančiuose degalinėse būna brangiau, o miestuose ar miesteliuose – pigiau ir kartais net ženkliai pigiau. Taigi keliaujant ir suplanavus sustojimą kokiame nors mieste, geriau neskubėti prisipilti pilno bako greitkelyje.

Štai 2025 metų kovo mėnesį benzinas Lenkijoje degalinėse, išsidėsčiusiose greitkeliuose kainavo apie 1.65 eur, o išsukus iš jo, pasipildyti degalų baką buvo galima, pavyzdžiui, Vroclave ir už 1.45 eur. Pilant pilną baką tikrai susitaupo, o užpilus už tiek prieš kertant Vokietijos sieną, bus iš vis gera matematika. Vokietijos greitkeliuose benzino kaina yra virš 2 eurų, bei kai kur gali siekti ir 2.20 eur.

Tiesa, miestuose ji kaip taisyklė mažesnė – iki 1.70 eur. Galima rasti net ir po 1.62 eur. Čia jau kaip dėliosis degalinės maršrute. 

Jeigu maršrute dar yra ir Čekija, tikėtina, kad degalai čia bus dar pigesni. Štai tuo pačiu metu, litras benzino Čekijos greitkeliuose kainavo iki 1.60 eur, o miestuose apie 1.40 eur. Dyzelino kaina čia lygiai tokia pati, kaip ir benzino. Vokietijoje dyzelis apie dešimt centų pigesnis, nei benzinas, o Lenkijoje – brangesnis. Lietuvos degalinėse benzino kaina buvo: greitkeliuose apie 1.55-1.60 eur, o Vilniuje apie 1.40 eur (priklausomai nuo degalinių tinklo ir degalinės lokacijos).

Kaip dažnai teks stoti degalinėse, priklauso nuo daugelio faktorių: automobilio variklio galingumo, varomų ašių skaičiaus, paties automobilio, vairavimo stiliaus, greičio, degalų bako talpos, degalų kokybės ir kt. Kokį atstumą pavyks kiekvienam nukeliauti su pilnu baku, prognozuoti sunku, nes tai labai individualu. Dyzeliu varomas automobilis nuvažiuojamo atstumo prasme turės pranašumą prieš benziną, tačiau vairuojant hibridą ar iš tinklo įkraunamą hibridą, turėtų būti galima džiaugtis kiek mažesnėmis benzino sąnaudomis.

Keliaujant su įkraunamu hibridu, įsikrovus dar pilnai elektros iš namų ar per naktį iš viešbučio įkrovimo stotelės, galima nukeliauti gana ilgą atstumą nesustojus degalinėje.

Štai dinamiškas, keturiais ratais varomas, pilnai įkraunamas hibridas „Renault Rafale“ su 300 AG bei 500 Nm beveik 4000 km kelionėje, besidriekusioje per Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, vidutiniškai naudojo 7.7 litro benzino.

Matematiškai pagal tokias vidutines degalų sąnaudas būtų taip, kad su pilnu, 55 litrus talpinančiu „Rafale“ degalų baku ir tuščia elektros baterija, galima vidutiniškai nuvažiuoti daugiau nei 700 km atstumą. Svarbu paminėti, kad kelionės didžiąją dalį maršruto sudarė greitkeliai, o Vokietijos autobanuose, kur greitis neribojamas, visada važiuota 150-180 km/h greičiu.

Smagu Vokietijoje matyti tą kelio ženklą – neribotas greitis, kurio lyg ir niekur daugiau pasaulyje nėra. Ir tikrai, vokiečiams tas patinka, mina jie kaip reikiant greitkeliais nuo vieno taško iki kito, nė kiek neatleisdami akceleratoriau net ir ilgoje distancijoje. Gaila, kad „Renault“ savo naujausiuose automobiliuose greitį riboja iki 180 km/h, nors „Rafale“ jį „susirenka“ labai greitai, tačiau važiuojant netekdavo ilgai užsibūti trečioje eismo juostoje lenkiant lėtesnius, nes gerokai greitesni atskriedavo, tad padarius lenkimą, tekdavo iškart atlaisvint trečią juostą. Bet tai tikrai ne problema. Mūsų šalyje tokie greičiai nelegalūs, taigi keliauti galima gerokai ramiau, besidžiaugiant patogiu, išvaizdžiu, gerai valdomu automobiliu ir pagirtinomis jo degalų sąnaudomis.

Tuo tarpu Čekijoje, maršrutui einant per paprastus užmiesčio kelius, kur daug kalnų ir įkalnių, užpilus prieš tai pilną „Renault Rafale“ benzino baką, prognozuojamas nuvažiuoti atstumas tik augo, kas galiausiai davė suprast, kad judant pagal kelių eismo taisykles, užmiesčio keliais, besidriekiančiais per miestelius, dar turint pilną bateriją elektros (pasak gamintojo, „ant elektros“ galima nuvažiuoti iki 100 km atstumą), be didelių pastangų būtų galima įveikti iki 900 km kilometrų.

Pats gamintojas deklaruoja, kad pilnai pakrautas ir pilnai benzinu pripildytas „Rafale“ galėtų nuvažiuoti iki 1000 km.

Pilnas degalų bakas visada gerai, ir reguliariai jį pasipildant, neleidžiant ištuštėti iki minimumo, yra taip pat labai gerai. Kodėl? Kelionės metu, stabtelėjant pailsėti, pavalgyti ar atvykus į suplanuotą vietą, degalų bakas pildomas iki pilno buvo gana reguliariai, labai retai jis buvo pustuštis.

Dažniausiai visuomet buvo daugiau nei pusė bako degalų, todėl įvyko toks smagus pastebėjimas – visad buvo gera matyti, kad likęs nuvažiuoti atstumas su degalų likučiu yra didelis, kad dar neriedi ant lašo benzino. Emociškai tai nuteikia labai gerai, nes ekstra situacijoje visuomet dar esi tikras, kad bent 300 km nuvažiuosi laisvai, o su hibridu neskubant, galima ir dar daugiau km išspausti. Taigi jeigu atliekate reguliarius sustojimus ilgoje kelionėje, o greitkelio atkarpa dar liko labai ilga, visai rekomenduotina vis pasipildyti baką degalais iki pilno.

Gera akyse bus matyti dar didelį „range“, o ir netikėtinai nutrūkus „degalų tiklams“ kelyje, bake vis dar bus užtektinas kiekis kuro. Vėl gi, važiuojant lėčiau, paprastais keliais, likusio nuvažiuoti atstumo rodiklis ne mažės, o kils, kas dar labiau malonins širdį.