„Ford Kuga“ apžvalga

Bene kiekvienas automobilių gamintojas savo modelių gamoje šiais laikais turi ir padidinto pravažumo automobilį, kartais net kelis. Štai „Ford“ 2017 metų viduryje siūlo net keturis tokius automobilius: kompaktišką „Ecosport“, amerikietiškų genų turintį „Edge“, tvirtą pikapą „Ranger“ ir sportiškai atrodantį miesto visureigį „Kuga“

Pastarasis modelis buvo pradėtas gaminti 2008 metais, o 2016 metais buvo pristatyta atnaujinta antros kartos versija.

Kadangi tokio tipo automobiliai yra itin populiarūs, tai gamintojas turi žingsniuoti kartu su madomis ir pirkėjų poreikiais. Todėl „Ford“ neliko nieko kito, kaip tik atnaujinti „Kuga“ modelį, kurio antroji karta gyvuoja nuo 2012 metų.

Po Facelift'o automobilis tapo dar stilingesnis ir buvo aprūpintas naujausiomis saugumo ir pagalbinėmis technologijomis. Be to, jis gavo ir visiškai naują 1,5 litro TDCi dyzelinį variklį su 120 AG.

Į mūsų rankas pakliuvo baltas, dailiai atrodantis „ST-Line“ modelis su 2,0 litrų TDCi dyzeline jėgaine, turinčia 180 AG ir 400 Nm galia, kuri perduodama ir išmanios visų varančiųjų ratų sistemos paskirstoma į visus keturis ratus per 6 laipsnių automatinę greičių dėžę.

„ST-Line“

Ką gi automobiliui suteikia „ST-Line“ statusas. Gamintojas tai įvardija, kaip automobilio sportiškumo išraišką. Toks „Kuga“ turi unikalų aerodinaminių elementų rinkinį ir interjero puošybos elementus, kas suteikia automobiliui sportišką charakterį. Tikrai taip. Žvelgiant į skirtingų komplektacijų „Kuga“ šis iš tiesų alsuoja atletiškesne išvaizda, nors sprinto lenktynėse iki 100 km/h greičio tiek prabangi „Titanium“, tiek dar išskirtinesnė „Vignale“ versijos užtruks tiek pat laiko. 9,2 sek. su dvilitriu dyzeliniu varikliu, girdančiu 180 „arklių kaimenę“.

Kaip ir pridera sportiškų genų turinčiam automobiliui, taip ir „Kuga ST-Line“ išorėje neturi chromuotų detalių, o visas kėbulas yra padengtas viena spalva, atsisakant juodų, nedažomų apdailų. Automobilio išvaizdą pagerina 18 colių ratlankiai bei stogo bagažinės bėgeliai, o kelyje geriau jaustis leidžia sportinė važiuoklė.

Dėl skonio nesiginčysime, bet žvelgiant tiek tiesiogiai „Kuga“ į akis, tiek žiūrint į jį per fotoaparato ieškiklį, automobilis atrodė gerai ir labai fotogeniškai. Ypač gamtos apsuptyje. Tai gražus, raumeningas, šiek tiek sėlinantį žvėrį primenantis automobilis. Tačiau ne alkanas.

Apetitas

Važiuojant užmiestyje 90 km/h greičiu „Ford Kuga“ tenkinosi 5,5 litro dyzelio šimtui kilometrų, o magistralėje lekiant 110 km/h greičiu – sąnaudos pakilo iki 6,3 l/100 km.

Tuo tarpu mieste jos buvo 6,8 litro. Įveikus daugiau nei 400 km atstumą, borto kompiuteris rodė vidutines 6,2 litro visos kelionės sąnaudas. Gamintojas gi deklaruoja, kad mišrios sąnaudos turėtų būti 5,2 litro – taigi net nesiekiant ekonomiškumo rekordų, o važiuojant normaliu režimu pačiais įvairiausiais keliais ir ten, kur jų nelabai yra, gavosi labai panašus ir pagirtinas rezultatas.

Kelyje

Ar malonu vairuoti „Ford Kuga“? Tikrai taip. Vairas gerai perduoda komandas į ratus. Važiuoklė dirba savo darbą, sugerdama nelygumus ir apie tai kaip įmanoma labiau stengiasi nepranešti vairuotojo kūnui, tačiau juntama, kad kova prieš nelygumus vyksta itin rimta, kartais laimint, kartais pralošiant. Vis gi, važiuoklė labiau sportiška, nei komfortiška, tačiau ir komforto mėgėjai negalės itin skųstis jos darbu nelygumais išraižytuose kelio ruožuose.

Viduje ramu, nesijaučia greičio. Nors važiuojant magistralėje, norėjosi kiek mažesnio vėjo garso, o staigiau sukant į posūkius – geresnio prilaikymo sėdynėje. Posūkiuose automobilis jaučiasi stabiliai ir noriai į juos suka.

Variklis dirba gyvai ir elastingai. Esant lenkimo būtinybei - viskas vyksta sklandžiai, galios trūkumas visai nejuntamas – „Kuga“ dinamiškai šauna į priekį. Greičių dėžė dirba sklandžiai, nors kartais pavyko „pagauti“, kad staigiau judant iš posūkio į tiesiąją, „automatas“ akimirką per ilgai priiminėją sprendimus tarp antros ir trečios pavarų.

Vairuotojo darbo vieta patogi, itin geras matomumas per priekinį stiklą – statramsčiai neužstoja vaizdo kraštuose.

Interjero subtilybės

Tačiau praleidus daugiau laiko prie „Kuga“ vairo, imi pastebėti nepatogius dalykus. Kitiems, galbūt tai nė neužklius.

Centrinėje dalyje sumontuotas ekranas yra kiek per gyliai – norint į jį pabaksnoti, reikia šiek tiek atitraukti nugarą nuo sėdynės, nors ir nesėdima labai atsilenkus atlošą. Tiesa, meniu veikia sklandžiai ir į komandas reaguoja sparčiai.

Pats prietaisų skydas turi daug įvairių sujungimų, dalių, kampų, kraštų, linkių. Nėra harmonijos. Kad ir kaip akys stengėsi su juo „susidraugauti“, tačiau taip ir nepavyko.

Kalbant apie prietaisų skydelį prieš vairuotojo akis – jis taip pat vertas sakinio, nes atrodo lyg iš skirtingo laikmečio automobilių. Dalis moderni, o dalis iš ankstesnių laikų. Čia prie ekrano labai puikiai tiktų ir skaitmeninės rodyklės bei tokio pačio formato skaičiukai, sudarydami vientisą vaizdą.

Dar vienas pastebėjimas – kuomet pavarų perjungimo svirtis yra „P“ padėtyje, itin sunku pasiekti klimato kontrolės ir kitus tame aukštyje esančius mygtukus. Aišku, stovint vietoje jų dažnai nespaudome, bet vis gi pasitaiko. Be to, šiame lygyje esančios knopkės yra gana smulkios ir jų daug, bet viskas išdėstyta logiškai ir pagal prioritetus.

Nepaisant viso to, „Ford Kuga“ yra automobilis su emocija, jį malonu vairuoti, su juo gera ir patogu keliauti, o sėdintys gale gali pasigirti didele erdve.

Kainos

Pigiausia „Ford Kuga“ versija su 1,5 litro EcoBoost 120 AG varikliu kainuoja 19 900 eurų. Pigiausias („Business“ komplektacija) 2,0 litrų dyzelinis variantas su 180 AG ir 6 laipsnių automatu kainuoja 34 080 eurų. „ST-Line“ versijos kaina su šiais agregatais siekia 38 585 eurus. Kainų amplitudė nemaža, tačiau ir variantų čia gana daug.