Markeriais išpaišytas „Honda Civic“ ir dyzeliu varomas BMW

Tikriausiai dauguma, kurie stebėjo pirmąsias 2017 metų „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynes arba vartė nuotraukų albumus žiniasklaidoje bei veidaknygėje, atkreipė dėmesį į vieną juodai baltą automobilį – unikalaus dizaino „Honda Civic Type R“. Visas jo kėbulas yra nupaišytas markeriais per tris dienas.

Tai „Sparti Reklama - PF Kekava Racing Team“ komandą atstovaujančio Juliaus Skirmanto lenktyninis automobilis, su kuriuo jis pasiryžęs įveikti visą „Fast Lap“ sezoną. Ne gana to, Julius dar lenktyniauja ir Baltijos šalių 4 valandų ištvermės lenktynėse su pirmos serijos BMW.

Julius papasakojo apie nesėkmingą 2016 metų sezoną, naują automobilį, jo dizainą, 4 valandų lenktynes ir kitus įdomius dalykus.

2016 metų žiedinių lenktynių sezonas tau buvo itin nesėkmingas – su „Honda Civic“ automobiliu turėjai „stogą“ lenktynėse Rygoje. Kas dedasi lenktynininko galvoje po tokio įvykio?

2016 metai man buvo ypatingai sunkūs tiek fiziškai, tiek emociškai. Nebuvo tokių lenktynių, prieš kurias nereikėtų sėdėti ilgas naktis garaže, nes po kiekvienų lenktynių įvykdavo vienokia ar kitokia avarija. Lūždavo vienas ar kitas svarbus automobilio mazgas.

Pirmame praeitų metų „Fast Lap“ etape po varžovo smūgio buvo išmuštas galinis ratas – varžybos man buvo baigtos.

Avarijos video:

 

Antrajame etape, „Nemuno žiede“, lenktynių vėl nebaigiau dėl vėl išmušto galinio rato. Tiesa, šįkart lenkiau per geltoną vėliavą, taigi šio įvykio kaltininkas buvo mano perkaitusi galva (juokiasi)

Avarijos video:

 

Trečiame etape, Estijoje, avarijų išvengti pavyko, tačiau pirmųjų „Race“ lenktynių starte lūžo pusašis. Pasikeičiau, startavau antrose lenktynėse iš paskutinės vietos ir finišavau antras.

Vėliau, iki rugpjūčio 19 dienos, „Riga Summer Race“ (BaTCC etapo) lenktynių viskas klostėsi gerai. Kaip žinote, lenktynėse turėjau rimtą avariją - „stogą“.

Po šio įvykio suabejojau savo sugebėjimais. Ėmiau galvoti, kad itin paprastame posūkyje buvo važiuota lėčiau nei įprastai, o mašinos nesuvaldžiau.

Labai stipriai krito motyvacija, iš viso ką nors daryti. Labai pergyvenau iki paskutinio BaTCC etapo pabaigos. Išskaičiavau, kad reikia važiuoti nesvarbu su kuo, kad išsaugočiau trečią vietą šio čempionato metinėje įskaitoje. Taigi nusprendžiau pasiskolinti automobilį ir tiesiog suvažiuoti. Atsirado net trys žmonės, norintys man paskolinti savo automobilius lenktynėms!!! Sunku suvokti, bet tokių žmonių yra (juokiasi).

Labai noriu padėkoti už gerus norus Kristijonui Pelaniui, Deividui Sakalauskui ir Kostui su Pauliumi, iš kurių pasiskolinau jų mėlyną „Civic“ šeštuką. Rizikavau, nes visose lenktynėse šis šeštukas sugesdavo. Bet tą dieną, per paskutinį etapą, pavyko abu kartus lyjant lietui atvažiuoti pirmam su svetima mašina. Nerealus jausmas.

Ar to užteko, kad liktum trečioje vietoje?

Įvyko dar geriau. Taip susidėstė situacija lentelėje, kad pakilau į pirmąją čempionato vietą metinėje įskaitoje ir tapau Lietuvos ir Baltijos šalių čempionu BTC1 klasėje.

Staiga pasijutau pagijęs nuo moralinių sunkumų ir nedelsiant ėmiausi darbo prie savo naujojo projekto. Supratau, kad vairuoti vis dar galiu, baimės nėra ir ta avarija buvo tik nelaimingas atsitikimas.

Ką patobulinai savo automobilyje, atstatinėdamas jį po avarijos? Kiek laiko trunka tokie darbai?

Po avarijos pagalvojau, kad greit sumesiu viską į kitą kėbulą ir vėl lėksiu. Bet kai pradėjau tai daryti, supratau, kad laiko visiems šiems darbams gali ir neužtekti.

Ilgiausiai truko kėbulo darbai – apie 2-3 mėnesius. Iš esmės visą žiemą dirbau itin sąžiningai ir darbus užbaigiau prieš pat pirmas 2017 m. sezono lenktynes.

Papildomų patobulinimų nespėjau įdėti į savo automobilį. Tikslas buvo vienas – bent jau sugrįžti į buvusį techninį lygį. Be kelių smulkmenų galiu pasakyti, kad grįžau. Jei automobilis stipriai neges, judėsim į priekį ir jį tobulinsim. Svajoju turėti daugiau „arklių“, gerai sureguliuotą važiuoklę ir veikiančius aerodinaminius elementus. Kaip tai seksis pasiekti, matysime ateityje.

Prie automobilio dirbi vienas ar kas nors padeda?

Pagrinde, prie automobilio dirbu vienas. Tačiau yra labai daug pagalbininkų, kurie be jokio atlygio man padeda.

Vykdant automobilio kėbulo darbus itin daug padėjo Lukas ir Tomas Stanevičiai – jaunesnysis jų taip pat dalyvauja „Fast Lap“ lenktynėse, atstovaudamas tą pačią „Sparti reklama PF Kekava racing“ komandą. Šių žmonių indėlis sutrumpino visus darbus maždaug mėnesiu.

Mano ištikimas draugas Osvaldas lydi mane į kiekvienas lenktynes ir ten padeda kaip mechanikas. Jis tapo patyrusiu mechaniku, padėjėju. Jau daug ką supranta iš akių (juokiasi).

Mano detalių tiekėjai – Tomas Buškevičius ir Marius Miškūnas. Nežinau, ar kiti gauna tokias sąlygas detalėms, kaip aš. Tai yra didelė pagalba, kuomet, pavyzdžiui, automobilio variklį gali nusipirkti šeštadienio vakarą ir dar į skolą (juokiasi).

Visus, kas padeda net ir sunku išvardinti. Bet kokiu atveju be šitaip teigiamai nusiteikusios aplinkos daug kas būtų neįmanoma. Ačiū jums visiems, mano pagalbininkai.

Pasirinkai itin išskirtinį automobilio dizainą. Ar tokiam sprendimui turėjo įtakos Manto Matukaičio paskaita apie automobilių dizainą „Wolf School“ akademijoje?

Iš tikrųjų esu dėkingas „Fast Lap“ kolektyvui dėl abiejų įvykusių „Wolf School“. Tikrai daug ko išmokau iš šių paskaitų. Pamokos gerai sutvarko galvelę (juokiasi).

M. Matukaičiui esu dėkingas už viltį, kurią jis suteikė savo paskaitos metu. Net jei jis ir neteisus, kodėl gi to nepabandžius padaryti savaip, taip kaip moki? Gal pavyks, ką išpešti gyvenime iš tos informacijos, kurią jis suteikė. Tačiau ne jo paskaita mane paskatino taip papuošti automobilį. Pagal jo paskaitą, mano automobilis yra per daug margas (juokiasi).

Apie automobilio dizainą jau galvojau 2 metus ir nieko doro nesugalvojau. Kol vieną dieną sesuo neparodė video, kaip Amerikoje kažkokį drifto bolidą išpaišė markeriais. Man žiauriai patiko ši idėja. Iš karto pasakiau – darom.

Aišku, tos idėjos įgyvendinimas buvo nelengvas. Facebook‘e ant sienos parašiau, gal kas iš mano draugų moka gražiai piešti. Tuomet prisiminiau, kad senas mano draugas, su kuriuo vaikystėje žaidėme rankinį šiuo metu mėgsta užsiiminėti meno terapija. Tai yra puikus būdas atsipalaiduoti – pats išbandžiau ant savo automobilio (juokiasi).

Taigi šiam draugui išdėsčiau savo idėja, kuri jam patiko. Jis nedelsiant nusipirko bilietus iš Londono ir po savaitės jau buvo pas mane su krūva markerių rankose. Beje Andriui taip patiko šį idėja, kad jis netgi pasisiūlė sukurti naują dizainą sekantiems metams. Tai buvo pirmas toks projektas Andriui ir jis puikiai pavyko! Beje, jis nori ir daugiau panašių projektų, todėl jauskitės drąsiai ir norintys tokio meno ant automobilio, susisiekite su juo.

Kaip vyko toks automobilio apipavidalinimo procesas? Kiek visa tai užtruko?

Automobilio dailinimas vyko labai paprastai. Pirma, Andrius nupiešė saulę, paskui ilgus spindulius, ir tada atėjo visokiausios mintys tiek jam, tiek man - viena už kitą geresnės. Taip gimusias mintis tuojau pat įgyvendinome ant automobilio. Čia atsirado japoniški motyvai, po to kinietiški, paskui Google radau įdomų teletabių vaizdą – jį nukopijavom. Sesė paprašė nupiešti jos šunį – taip ir padarėm (juokiasi). Žodžiu, kas tuo metu šovė į galvą, tą ir piešėm. Žinoma, tos mintys sukėlė nemažai juoko, nes visas menas padarytas su šmaikščia nuotaika.

Visas darbas truko nuo pirmadienio iki trečiadienio, tačiau reikia paminėti, kad kartais vakarais prie automobilio dirbo net 5 žmonės.

Štai kaip buvo kuriamas dizainas:

 

Kaip žmonės lenktynių metu žiūrėjo į tokį „Civic“ dizainą?

Aš nesu pratęs prie tokio dėmesio, kokio sulaukiau po automobilio apipavidalinimo. Niekada nesu turėjęs tokio fotografų objektyvų ir kalbų dėmesio. Nemažai praeivių fotografavosi prie automobilio. Sulaukiau labai teigiamų emocijų ir pagyrų už originalią idėją. Visiem buvo labai opus klausimas – ar nenusitrins? Tai atsakau visiems – nenusitrins, jei ir norėtum.

Gegužės mėnesio pradžioje dalyvavai „Honda“ klubo organizuojamame „Trackday“ renginyje. Tačiau tavo automobilis bene visą laiką prastovėjo serviso zonoje. Kas nutiko?

Taip jau susiklostė, kad iki „Honda“ klubo renginio buvau visai nepasitreniravęs. Tai buvo mano aukščiausias prioritetas - „normaliai“ pasivažinėti. Dėl paruošiamųjų darbų, gedimų to padaryti nespėjau. Ir į šį renginį važiavau su mintimi, kad pavyks pasitreniruoti varžybų aplinkoje. Tačiau išvažiavus į paradinį ratą pajutau, kad automobilis nevažiuoja.

Gerai, kad sugebėjau atriedėti į parką niekam nesukėlęs daug sunkumų. Vėliau paaiškėjo, kad lūžo dėžės pirminis velenas. Kiek domėjausi, tokių gedimų dar niekam nėra buvę. Todėl tai palaikiau praeitų metų avarijos padariniu.

Po savaitės vykusiose pirmosiose „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynėse vėl turėjai problemų su greičių dėže, nestartavai pirmose „Race“ varžybose. Kas jai nutiko?

Po „Honda“ klubo renginio vis gi stengiausi aktyviai pasitreniruoti ir jau antradienį buvau „Nemuno žiede“. Mano treniruotes sustabdė iškritęs sniegas. Treniruočių metu vėl pastebėjau nesklandumus dėžėje, gergždė 5-6 pavaros. Taigi vėl reikėjo išimmti dėžę ir ją perrinkti.

Ketvirtadienį vėl buvau „Nemuno žiede“. Pravažiavau kokius 3-4 ratus, grįžau į parką su prapūsta variklio galvos tarpine. Teko pasikeisti variklį.

Penktadienį vis dar nebuvau pasitreniravęs. Šią dieną į treniruotę pataikiau tik į paskutinę sesiją. Taigi treniruočių apturėjau lygiai 30 minučių. Nedaug, bet nuotaika buvo gera, nes automobilis atlaikė, pavyko parodyti visai neblogą tempą.

Kitą dieną, per „Fast Lap“, viskas ėjosi gerai. Pravažiavau „Time attack“ sesijos visą paskirtą laiką. Tai iš esmės buvo mano pirma normali treniruotė. Vėliau įveikiau kvalifikaciją, kurioje parodžiau antrą rezultatą. Gaila, bet jos metu vėl lūžo greičių dėžė – subyrėjo pagrindinės poros dantračiai. Dėl to buvau privestas praleisti pirmąsias „Wolf race“ lenktynes ne trasoje, o po savo „Civic'u“, nes keitėm dėžę.

Antrose „Race“ varžybose jau stovėjai starte, tačiau prieš tave buvo išsirikiavę labai daug varžovų, kuriuos po to sparčiai lenkei. Kaip klostėsi lenktynės? Ar turėjai nuotykių?

Jei tiksliau, tai prieš mane buvo 18 varžovų.

Visų pirma, ilgai mąsčiau, ar iš vis taisyti automobilį antrosioms lenktynėms. Galiausiai nusprendžiau suvažiuoti savo malonumui, todėl pakeitėm dėžę.

Lenktynės klostėsi gerai, važiavau atsargiai iki vieno momento, kur šiek tiek pasidaviau emocijoms ir pradėjau spaust su šiek tiek perdėta rizika.

 

Tačiau viskas sekėsi visai, gerai - tik kaip visada pritrūko ratų. Pasikroviau emociškai, parodžiau sau, kad vis dar galiu būti gana greitas (juokiasi).

Ar esi patenkintas bolidu? Ar jis leidžia būti greitesniam nei pernai?

Automobiliu esu patenkintas. Manau, pavyko grįžti į praeitų metų lygį. Gal ne visu 100 procentų, bet vis tiek mašina yra konkurencinga. Ar leidžia būti greitesniam? Nemanau, nes jame nėra nieko naujo. Galima pagreitėti tik iš važiuoklės reguliavimo, kurį tikiuosi greitu metu perprasti.

Šiemet startavai ilgų distancijų lenktynėse su pirmos serijos BMW automobiliu. Kiek jis yra kitoks, lyginant su „Honda Civic“, neskaitant varomų ašių skirtumo?

Taip, šiemet dalyvauju dviejų tipų žiedinėse lenktynėse. Ilgųjų distancijų Baltijos šalių čempionatas (4 valandų ištvermės lenktynės) ir trumposios distancijos – „Fast Lap“. Visada save laikiau karštu JDM automobilių mylėtoju, kol nesusipažinau su Rimu Cesiuliu.

Jis ir jo mechanikai iš „13 angaro“ yra užkietėję BMW mylėtojai. Pavažiavęs su jo pirmos kartos lenktynėms ruoštu, dyzeliu varomu BMW pajutau didelį malonumą. Supratau, kad ir negalingas automobilis gali atrodyti galingas dėl daugybės sukimo momento.

Tai ir yra visas malonumas. Išvažiavimas iš posūkių yra pasakiškas ir tikrai malonesnis nei su „Honda Civic“. Jei reikėtų personifikuoti šiuos du automobilius – „Honda“ pavadinčiau isteriško charakterio vaiku, o Rimo BMW santūriu melancholišku taupuku. Nes važiavimas su šiuo automobiliu yra labai paprastas, ramus ir taupus.

Koks kitas tavo startas?

Artimiausios lenktynės bus Estijoje, t.y. antrasis Baltijos šalių ilgųjų nuotolių lenktynių etapas, vyksiantis gegužės 27 d.

Kaip sekėsi šių lenktynių pirmajame etape?

Pirmajame etape, Rygoje, treniruotės metu turėjome nedidelę avariją, dėl ko šiek tiek nukentėjo automobilis, taip pat ir rezultatas.

Avarijos video

 

Visas lenktynes važiavome avariniu režimu ir besikeičiančiomis oro sąlygomis. Vairuoti tikrai buvo nelengva, tačiau pasiekėme puikų rezultatą – 1 vietą D1 klasėje, 2 vietą iš visų dyzelių ir 8 vietą tarp visų dalyvių. Kaip avariniu rėžimu - nėra blogai, bet norisi siekti geriausio rezultato su pilnai funkcionuojančiu automobiliu.

Iškart po varžybų „Insane chip tuning“ vyrukai rado net du gedimus, atsiradusius dėl smūgio. Viską sutaisė ir vėl išmatavo variklio galią – 270 AG ir 490 Nm.

Taigi jau nekantraudamas laukiu šio žvėriuko išbandymo Pernu trasoje, Estijoje, kur geras sukimo momentas turi padėti vingiuotuose trasos sektoriuose.