You are here

Unikalus Arno projektas - 1985 metų „Honda Jazz“

Lietuvos automobilių kultūros pasaulis yra sąlyginai nedidelis, tad ilgus metus organizuojant tokį festivalį, kaip „Chill’n’Grill“, galima galvoti, jog matyta didžioji šio pasaulio dalis. Iki kol netikėtai į gatves išrieda toks senučiukas „Honda Jazz“, akimirksniu sužavintis savo retumu ir išskirtinumu.

Jo savininkas Arnas Rudaitis, tapęs „Chill’n’Grill’ festivalio drauge su mineraliniu vandeniu 

„Vytautas“ kuriamos pasakojimų serijos „From Zero to Hero“ herojumi, gali kelias valandas pasakoti, kaip „Jazz“ virto tokiu, kokiu yra dabar. Prireikė gausybės laiko ir daugybės darbo, bet, juokauja A. Rudaitis, gali būti, kad „Jazz“ turėjo atrasti jo garažą, mat automobilis nuo konvejerio nuriedėjo beveik tuo pat metu, kai gimė ir jo būsimas savininkas – 1985-ųjų birželio pabaigoje.

Konkuravo su metalo supirktuve

Pažintis su „Honda Jazz“ modeliais, pasakoja A. Rudaitis, prasidėjo dar 2011-aisiais. Tada su broliu interneto skelbimų portale atrado raudonos spalvos japonišką modelį. Tik nusprendę šį pirkti, jiedu nesitikėjo, kad teks stoti į konkurencinę kovą su metalo laužo supirktuve.

„Paskambinus atsiliepė labai jaunas balsas. Pasirodo, vaikai pardavinėjo seną mamos automobilį. Ir net nepradėjus pokalbio pasakė, kad jau nebeparduoda. Atšovė, kad susitarė su metalo supirktuve, kad „Jazz“ išsivežtų, tad po valandos jį išsiveža“, – prisimena pašnekovas.

Teko įdėti pastangų, kad pašnekovas pasakytų adresą, kur yra automobilis. A. Rudaitis pamena, jog išlėkė iš namų lyg akis išdegęs, o po penkių minučių jau stovėjo šalikėje su policijos pareigūnų ekipažu – viršijo greitį.

„Galiausiai pasiekiau garažų masyvą, kur stovėjo „Jazz“. Automobilis atrodė tragiškai – priekinis stiklas išdaužtas, stogas sulankstytas – negaila, juk tuoj keliaus į „metalą“. Paklausėm, kokią sumą pažadėjo supirktuvė, davėm tuomet 50 litų daugiau ir automobilis buvo mūsų“, – juokiasi pašnekovas.

Automobilį jiedu su broliu sutvarkė, įveikė techninės apžiūros slenkstį ir kone metus važinėjosi. Kadangi „Jazz“ kėbulas buvo prastos būklės, buvo priimtas sprendimas paversti jį projektu. Tik, sako A. Rudaitis, kaip ir 80 proc. kitų jo projektų, šis liko neužbaigtas.

Apžiūrėti įkalbėjo tėtis

Prabėgus dar penkeriems metams, skelbimų portaluose atsirado dar vienas skelbimas, šįsyk buvo parduodamas baltas „Honda Jazz“. A. Rudaitis juokiasi, kad apžiūrėti automobilį įkalbėjo tėtis, nes jis pats darkart lipti ant to paties grėblio nebenorėjo – užteko neužbaigtų „projektų“ kieme.

„Bet po kelių dienų buvome pakeliui į Šiaulius. Pardavėja buvo inteligentiška pagyvenusi moteris, jos sūnus jai nupirko naują mašiną, o „Jazz“ pastatė į automobilių turgaus aikštelę. Kadangi pardavėjo teko laukti, turėjome nemažai laiko mašinos apžiūrai. Žinojau, kokios „Jazz“ silpnos vietos, tad užteko penkių minučių, kad pasakyčiau, jog imam“, – pasakoja vyras.

A. Rudaitis dar pamena, kad užteko pirmų kelių metrų ir grįždamas namo niekaip negalėjo nustoti šypsotis – taip patiko 1985 m. laidos modelis.

Iš kasdienio į išskirtinį

Senolis „Honda Jazz“, kurį įsigijo A. Rudaitis – pirmosios kartos modelis. Tokių gamyba pradėta dar 1982-aisiais ir užsienio rinkose šis mažylis gavo „Honda City“ vardą. Europoje, deja, tokio pavadinimo Japonijos gamintojas naudoti negalėjo, mat „City“ pavadinimas buvo „Opel“ nuosavybė. Taip Europos keliuose atsirado „Honda Jazz“.

Įsigijęs automobilį, A. Rudaitis ne vienerius metus juo tiesiog važiavo kasdien, nesvarbu, ar žiema, ar vasara. Ir, sako, nėkart nebuvo nuvylęs ar sugedęs.

„Projektu jis virto savaime, nes norėjau perdažyti ir viską suvesti į savas vietas. Klasika, bet užtrukau gerokai ilgiau nei planavau. Gerai tik tiek, kad kėbulo remontui pravertė turėtas „Jazz“ – panaudojau daug dalių“, – pasakoja pašnekovas.

1985 m. laidos 1,2 l darbinio tūrio 41 kW galios variklį turintis „Jazz“, nors ir atrodo gerai, dar privers pakrapštyti piniginę – planų A. Rudaitis turi daug. Reikia naujo salono, kadangi dabartinis susidėvėjęs iki skylių. Taip pat, apsauginių juostų, vadinamųjų moldingų, ant šonų, be to, visad praverstų ir nauji ratlankiai, mat dabartiniai – buvę „Renault Twingo“, kadangi rasti kažką išskirtinio ir tokio mažo dydžio – sunki užduotis.

„Didžiausias liūdesys yra „moldingai“. Jų tvirtinimas siaubingas, o rasti pirkti naudotų geros būklės kone neįmanoma. Vienoje “Facebook“ grupėje radau, kas parduoda, bet kaina „kosminė“ ir būklė abejotina“, – sako A. Rudaitis ir išduoda, jog svarsto netgi išnaudoti šiam darbui 3D spausdintuvus. 

Ragino sesė

„Jazz“ savininkas neslepia: jeigu ne sesė Ieva, vargu ar jis būtų spėjęs šiemet su „Honda“ mažyliu išriedėti į gatves. Mat vien remonto darbai, kurie, pasak jo, galėjo būti įveikti per pusmetį, užtruko trejus metus.

„Ir tai skubėjau, kiek galėjau, nes patalpas, kuriose remontavau „Jazz“, pardavė. Teko suktis, kol nesibaigė nuomos sutartis. Jei ne sesė, „Jazz“ neatrodytų taip – ji mane vis ragino, kad užbaigčiau darbus iki galo“, – juokiasi A. Rudaitis.

Prisiekęs benzingalvis

Pasakodamas apie savo automobilių „ūkį“, A. Rudaitis turi akimirkai stabtelėti, kad suskaičiuotų viską, ką turi. Įvertinus automobilius, kurie tarnauja kaip „donorai“, mašinų vyras turi daugiau nei dešimt.

„Pametęs skaičių jau seniai – labai mėgstu japoniškus automobilius. Draugai juokais yra pasakę, kad taip, kaip kitiems vaikus randa kopūstuose, taip mane tėvai rado japoniškų automobilių detalių „šrote“, – juokiasi jis, pridurdamas, kad vien „Jazz“ modelių yra turėjęs penkis.

Ir nors ne visi A. Rudaičio automobiliai yra verti dėmesio, savo garaže jis, pavyzdžiui, saugo seną „Toyota Corolla AE92 GT-i16“ su 4AGE varikliu po kapotu.

Taip pat turi trečios kartos „Honda Civic“, tačiau jam, pripažįsta vyras, irgi reikia dėmesio. Galiausiai kieme yra ir „Jaguar XJ“ su V8 varikliu ir netgi „Toyota Picnic“.

„Juokingiausia, kad mūsų šeimyninė mašina yra visai ne „Picnic“, o „čipuotas“ dyzelinis „Toyota Yaris“ su žeminta važiuokle. Ir į žodį „šeimyninis“ telpa dvi mažos dukrytės, kurių daiktai, kaip kad vežimėlis, balansinis dviratukas ir kitkas, turi tilpti į „Yaris“ bagažinę“, – juokiasi pašnekovas.

Dar daugiau klasikinių

Šiemet paskutinį liepos savaitgalį, 28-30 dienomis, Alytaus rajone Dauguose prie Didžiulio ežero vyksiančiame automobilių kultūros festivalio „Chill’n’Grill“ parodoje, sako organizatoriai, bus galima pamatyti ir daugiau išskirtinių, įdomiausias istorijas turinčių, automobilių.

Į parodą, kurioje laukiama kone poros šimtų automobilių, suvažiuos ne tik modernių modifikuotų transporto priemonių savininkai. Čia laukiama ir klasikinių modelių, įkvėpusių meilę automobiliams ištisoms vairuotojų kartoms.

Vaikštant po „Chill’n’Grill“ parodą bus galima ne tik pasižvalgyti po įdomiausius eksponatus, bet ir išgirsti jų savininkų pasakojimus. Dvi dienas festivalio organizatoriai kalbins dailiausių modelių vairuotojus kviesdami prisėsti prie scenos.

Be to, laukia žemiausio automobilio paieškos „Car Limbo“ rungtyje, pneumatines važiuokles turinčių modelių savininkai varžysis demonstruodami tokios pakabos galimybes, o visą festivalio veiksmą vainikuos parodos TOP16 automobilių išrinkimas bei apdovanojimai.

Kategorijos: 
Automobiliai: