Toyota Proace Verso: Sutvertas keliauti

Trys skirtingi automobilių gamintojai, trys skirtingi pavadinimai, tačiau praktiškai tas pats automobilis, dėvintis skirtingą ženkliuką ir turintis kitokį išorės dizainą, būdinga tos markės filosofijai. Kas?

Tai Prancūzijoje gaminamų keleivinių ir krovininių automobilių trijulė. „Toyota Proace Verso“, „Citroen Spacetourer“ ir „Peugeot Traveller“ yra keleiviniai, o „Toyota Proace“, „Citroen Jumpy“ ir „Peugeot Expert“ - skirti kroviniams vežti – furgonai.

Į mūsų rankas pakliuvo aštuonvietis „Toyota Proace Verso Shuttle“, varomas 1,6 litro dyzeliniu varikliu (115 AG ir 300 Nm), vienomis stumdomomis durimis (jos gali būti trijų dydžių arba iš abiejų pusių).

Kadangi tai keleivinis automobilis, su kuriuo gali kilti noras važiuoti bet kur: į kitą Lietuvos dalį, prie ežero ar į tolimesnę kelionę už šalies ribų, tai leidomės su „Proace Verso“ vaizdingais Aukštaitijos maršrutais, vingiuotais keliais, taip pat išbandėme žvyro atkarpas, miško keliukus ir galiausiai greitkelį.

Štai ką pavyko pastebėti.

Kelyje

Važiuojant per nelygumus triukšmauja galinė automobilio važiuoklė, bet prisodinus pilną jį žmonių ir dar įdėjus krovinio, visa tai turėtų sumažėti – dabar gi galas laisvas ir niekas jo rimtai neprispaudžia. Kelyje automobilis jaučiasi gerai, posūkiuose nesvyra į šonus, o į stabdžio pedalą reaguoja pavyzdingai.

Atliekant lenkimą, variklis dirba žvaliai ir klauso akceleratoriaus komandų. Net ir esant žemiems variklio sūkiams ir aukštesnei pavarai - „Proace Verso“ nedūsta, o gerai renka apsukas.

Tiesa, verta paminėti, kad važiuojant penkta pavara 90 km/h greičiu, sufleris siūlo jungti šeštąją pavarą, kurią įjungus variklio apsukos tampa apie 1500 aps./min. Tuomet ima jaustis menka variklio vibracija, kuri ilgoje kelionėje gali imti varginti. Sprendimas paprastas – važiuoti penkta pavara. Tuomet pagrindinis automobilio agregatas dirba be jokių priekaištų.

Norėjosi šiek tiek geresnės garso izoliacijos – vėjo ošimas kiek per daug girdėjosi viduje. Tačiau reikia suprasti tai, kad keleivinis automobilis yra aukštesnis už lengvąjį bei turį statų stiklą, o beveik 2 metrų aukštis verčia jį sugerti didelius vėjo gūsius.

Vaizdas gale

Taip pat norėjosi ir kiek didesnių šoninių galinio vaizdo veidrodėlių. Tiesa, viduje sumontuotas elektrochromatinis galinio vaizdo veidrodėlis turėjo savyje dar ir vaizdo ekraną, bet tai praverčia tik manevruojant atbuline eiga. Tai „Visibility“ paketo dalis, į ką dar įeina galiniai statymo jutikliai, lietaus jutiklis, prieblandos jutiklis. Šio paketo kaina 610 eurų.

Sprendimas įdomus, tačiau ar tai patogu, ar ne – pasakys kiekvienas individualiai. Tai yra geriau nei nieko, tačiau ekranas su tokiu vaizdu centrinėje konsolėje yra patogiau. Tiesa, testuotas automobilis buvo sukomplektuotas vidutiniškai, ir centrinio ekrano neturėjo, todėl pakėlus galvą kiek į viršų matyti dar ir video vaizdą su veiksmu gale – gana gerai.

Kuro sąnaudos

Užmiestyje važiuojant 90 km/h greičiu, o gyvenvietėse sumažinant greitį iki 50 km/h, automobilis vidutiniškai naudojo 6 litrus degalų šimtui kilometrų kelio. Turint omeny, kad buvo važiuojama vingiuotais ir kalvotais keliais – tai labai geras rezultatas. Žinoma, prisisodinus pilną automobilį keleivių – kuro sąnaudos kažkiek išaugtų.

Automagistralėje važiuojant 109 km/h vidutiniu greičiu – borto kompiuteris rodė 7,4 litro vidutines sąnaudas. Sukiojantis mieste – šis rodiklis nepakilo aukščiau 8,5 litro.

Darbo vieta

Testuoto „Toyota Proace Verso“ interjeras buvo gana paprastas, nors esant norui čia galima turėti ir odinius krėslus ir spalvotą, didelį multimedijos ekraną su navigacija ar panoraminį stogą bei kitų gėrybių, iš plataus privalumų sąrašo. Viskas – pagal poreikius ir finansus.

Taigi, paprastojoje komplektacijoje ekrano nebuvo, vietoje jo sumontuotas nedidelis, siauras ekranas bei keli mygtukai. Viskas minimalistiškai, bet tuo pačiu ir patogiai, ir po ranka. Meniu funkcijų daug nėra, o jo valdymas itin lengvas.

Mygtukai išdėstyti labai protingai, jų ne daug, o lengviausiai vairuotojui pasiekiama knopkė – automatinis slankiojančių durų atidarymas.

Vairuotojo darbo vieta patogi, tačiau centrinė konsolė yra per daug vertikali, aukšta bei mažinanti erdvės jausmą, nors vietos čia sočiai: tiek priekyje, tiek galinėse eilėse sėdintiems keleiviams.

Salone naudojamos medžiagos kietokos, interjeras nesukelia jokių emocijų – tiesiog darbo vieta ir viskas.

Tuo tarpu automobilio priekinė dalis itin įdomi, o tai įrodo faktas, kad tokio tipo automobilis gli būti itin fotogeniškas. Šone ir gale nieko įdomaus įžvelgti nepavyko, tačiau iš priekio į „Proace Verso“ norisi ir norisi žiūrėti.

Kaina

Testuoto modelio kaina siekė 28 000 eurų, o pigiausias „Proace Verso“ kainuoja nuo 21 850 eurų. Tai versija su 1,6 litro 95 AG 210 Nm dyzeliniu varikliu. Norintys galingesnio varianto, gali rinktis 2,0 litrų dyzelinį agregatą su 150 AG ir 370 Nm galia arba 180 AG ir 400 Nm pajėgumu. Pagal norus galima rinktis trijų skirtingų ilgių „Proace Verso“ keleivinį automobilį – nuo 4,6 metro iki 5,3 metro ir susikomplektuoti jį pagal savo poreikius – kad ir už 48 610 eurų!

^{Parengė Vytautas Pilkauskas}