You are here

Nenugalimasis „Toyota Hilux“

  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
  • Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka
    Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

Visureigį „Toyota Hilux“ žino bene visi. Tai ne tik puikus automobilis darbui ar poilsiui, bet ir lenktynėms dykumose. Nors Dakaro ralyje besivaržantys „Hilux“ yra absoliučiai modifikuoti, tačiau tai reiškia, kad už savo tvirtumą, pravažumą ir patikimumą, lenktynininkai vertina šį „Toyota“ sukurtą visureigį bei pritaiko jį sunkiausioms pasaulyje lenktynėms. Benediktas Vanagas ir Antanas Juknevičius tikriausiai be sustojimo galėtų pasakoti apie šių bolidų gerumą.

„Hilux“ gaminamas nuo 1968 metų ir greitai jau skaičiuos penkiasdešimtmečio jubiliejų. Per visą šį laiką buvo išleistos aštuonios, rėminę konstrukciją turinčio „Hilux“ kartos, per visą laikotarpį visame pasaulyje yra parduota daugiau nei 16 milijonų šių pikapų. Iškalbingas skaičius – daugiau jokių žodžių ir nebereikia, bet vis dėl to pakalbėkime apie naujausią „Hilux“.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

Ant asfalto ir ant žvyro

Ant testuojamo modelio puikavosi užrašas „Invincible“ (komplektacijos pavadinimas), kas reiškia - „nenugalimas“. Būtent tai ir išduoda automobilio išorė, kuomet į jo priekinius žibintus žiūrima tam tikru kampu, esant pasuktiems priekiniams ratams. Žvilgsniukas – grobuoniškas. Nusiteikimas – laukinis. Iš akių galima išskaityti tik vieną – „varom kuo greičiau į bekelę!“

Bet prieš bekelės nuotykius, teko pasivažinėti ir asfaltuotais keliais bei visokiais žvyrkeliais. Ant gero kelio „Hilux“ jaučiasi gerai, nors gale sumontuotos lingės verčia visiškai tuščią galą turintį pikapą šiek tiek judėti, bet tas nevargina, neužsupa, o keleiviai sustoti neprašo.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

Važiuojant su „Hilux“ mieste, kur keliai nėra labai lygūs, o ir duobės vis pasitaiko, jaučiama šiek tiek kratimo, tačiau išsukus į žvyrkelį, šis visureigis tampa itin komfortiškas - jo važiuoklė sugeria visus nelygumus. Kyla netgi tokių minčių, kad žvyru dengtais keliais ar miško keliukais su šiuo visureigiu yra važiuoti maloniau, nei asfaltu.

Malonumą galima atrasti dar ir tame, kad geruose keliuose šis automobilis nesukelia jokių emocijų – tiesiog važiuoji ir viskas, tačiau ten, kur baigiasi asfaltas – pasidaro labai įdomu, veide atsiranda šypsena, rankos tvirčiau suima vairą, o akys tik ieško, kur čia koks didesnis nelygumas, didesnė bala, staigesnis posūkis ar sunkiau pravažiuojama ruožo atkarpa.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

„Hilux“ - pats tas automobilis, su kuriuo smagu leistis tyrinėti neatrastų, sunkiau privažiuojamų vietovių, tačiau jo charakteris ir išvaizda suformuoja tokį jo veidą, kuris išduoda, kad tai ne nuotykiams tokiuose sunkiau pravažiuojamuose keliuose pasiruošęs visureigis, tai sunkiai, bet gerai dirbti mėgstantis automobilis. Ir jam čia smagiau būtų tuomet, kai jo bagažinėje vos tilptų įvairūs įrankiai ar pan., o gale dar būtų velkama prikabinta priekaba, į kurią galima prikrauti iki 3,2 tonos krovinių. Būtent tokiems iššūkiams yra paruoštas „Hilux“.

Galia ir apetitas

Kuomet automobilis nepakrautas, mieste jis naudoja apie 10-12 litrų dyzelino. Lekiant užmiestyje, keliu Vilnius-Kaunas, 110-120 km/h greičiu – jam reikia 8,5 litro degalų šimtui kilometrų kelio. Jeigu yra reikalas keliauti, magistraliniu keliu, kur vasaros sezono metu greitis leidžiamas iki 130 km/h, tuomet „Hilux“ apetitas išaugs vienu litru. Tiesa, taip lekiant, visiškai nesijaučia greičio, o to pojūtį prislopina ir geresnė nei pas pirmtaką garso izoliacija.

Į priekį „Hilux“ stumia 2,4 litro D-4D dyzelinis variklis su 150 AG ir 400 Nm galia, kuri gali būti perduodama į ratus per 6 pavarų mechaninę arba automatinę greičių dėžę, paskirstančią galią į galinius varomuosius ratus. O kuomet yra įjungta visų varančiųjų ratų sistema – tuomet galia siunčiama visiems keturiems, į žemę besiremiantiems tvirtiems ratams.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

Ar šios galios užtenka? Taip, jos gana, tačiau tokiam dideliam pikapui norėtųsi bent 50 papildomų „arklių“. Važiuojant su „automatu“ ir spaudžiant stipriau akceleratoriaus pedalą – „arkliai“ smarkiai trypia, lyg prašydami šiek tiek atleisti vadeles. Važiuojant ramiai ar bekele, viso to nesijaučia ir pakanka to, ką šis „Hilux“ turi. Jis juk skirtas ne sprintui, o važiavimui ten, kur pravažiuoti sunku.

Būtent dėl to šis visureigis yra aprūpintas elektroniniais pagalbininkais bekelėje: pagalbinė važiavimo įkalnėje sistema, pagalbinė važiavimo nuokalnėje sistema, palėtinta pavara, galinio diferencialo blokavimas.

Bekelėje

Važinėdami miško keliukais atradome smėlio ir smulkaus žvyro ruožą, kuris puikiai tiko išmėginti „Toyota Hilux“ pravažumo savybes. Visa tai būtų galima sulyginti su dykuma – pagrindas po kojomis buvo visiškai sausas ir birus, kojos smigte smigo į jį. Pasivaikščiojus po teritoriją – batai buvo pilni ir žvyro, ir smėlio.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

O kaip gi čia jautėsi „Hilux“? Užtikrintai! Kadangi nesame bekelės specialistai ir į tokias sunkiau pravažiuojamas vietas leidžiamės gana retai, todėl tai buvo iššūkiai ne tik pačiam visureigiui, bet ir mums. Žinoma, „Hilux“ su jais susitvarkė geriau, nes jis žino, ką gali ir ko negali. Tuo tarpu, mums galvoje vis kirbėjo mintis, kad „gal čia nevažiuojam“, „o čia gal važiuojam lėčiau“, „čia tai tikrai nepravažiuos“, „įdomu, o čia ar pravažiuos“, „ar nesieks dugno“ ir t.t. ir pan.

Tačiau nepaisant visų šių abejonių „važiuoti ar nevažiuoti“, „Toyota Hilux“ tokia smėlio dėžė patiko labai. Birus žvyras, smėlis ir gilios anksčiau atsiradusios provėžos bei susiformavę nelygumai šiam visureigiui nesukėlė jokių problemų. Ir pradžioje visos tos iš piršto laužtos baimės, kad vietomis galbūt nepavyks pravažiuoti – išgaravo akimirksniu.

Taip, vienos įkalnės įveikti nepavyko, bet darome išvadą, kad tai nėra visureigio kaltė, o tiesiog yra per mažai patirties važinėjant tokiose vietose. Esmė ta, kad į video klipe esantį kalniuką „Hilux“ vien iš didesnio greičio turėtų užšokti ir iki galo užsiropšti. Beje, visur buvo važiuojama be palėtintos pavaros ir neblokuojant galinio diferencialo, o nusileidžiant nuo paskutinio stataus kalniuko naudota pagalbinė važiavimo nuokalnėje sistema, kuri puikiai susitvarkė su užduotimi ir automobiliui leidžiantis nereikėjo naudoti stabdžių pedalo.

Važiavimo video čia:

 

Po pasivažinėjimo vietove, į kurią su paprastesniais padidinto pravažumo automobiliais įžengti būtų baisu, galima daryti išvadą, kad 99,99 procento laiko važinėjant lengvaisiais automobiliais, rimtesnis bekelės ruožas, kad ir su visureigiu, atrodo kiek bauginančiai, todėl tenka pradžioje kiekvieną vietą įvertinti akimis, ją praeiti žingsniais, apgalvoti kaip čia reikės važiuoti, o jau tada leisti ten ir visureigį. „Toyota Hilux“ viską atliko be jokių problemų ir gale šio pasivažinėjimo pasakė: „Galėčiau dar daugiau!“Tikras bekelės specialistas tokioje žaidimų aikštelėje dar geriau sugebėtų atskleisti „Hilux“ galimybes.

Pravažumas, tai įdomiausia šio automobilio savybė, apie kurią norisi daugiausiai kalbėti ir daugiausiai išmėginti, pajusti visiškas jo galimybes ir ribas.

Interjeras

Tačiau reikia užsiminti šiek tiek ir apie „Hilux“ interjerą, kuriame žinant šio automobilio prigimtį ir suprantant, kad bekelėje komfortas nėra pats pirminis akcentas, vairuotojas jaučiasi labai jaukiai ir patogiai. Juk geras darbo įrankis turi būti patogus. Būtent toks ir yra „Hilux“. Šiuolaikiškas interjeras ir naujausios technologijos užtikrina, kad kelionė tikrai nebus varginanti ar kuo nors nepatogi.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

Prieš vairuotojo akis įtaisytas stilingas prietaisų skydelis, visi mygtukai centrinėje konsolėje išdėstyti patogiai, o didžioji dalis funkcijų atliekama atliekama tapšnojant į 7 colių ekraną, kurio meniu galėtų šiek tiek greičiau išvesti į eterį norimą informaciją.

Salone esančios medžiagos kokybiškos, nors ranka suranda vietų, kur joms yra šiek tiek pataupyta.

„Hilux“ aprūpintas „Toyota Safety Sense“ saugos paketu, kuriame yra priešavarinės saugos sistema, nukrypimo iš važiuojamosios juostos įspėjamoji sistema, „Hilux“ taip pat moka atpažinti ženklus bei turi priekabos siūbavimo kontrolės sistemą.

Pabaigai

Pikapai šiuo metu yra ant bangos ir vis daugiau gamintojų į savo modelių gamą bando įvesti pikapo kėbulo tipą. Šiuo metu pagrindiniai „Toyota Hilux“ konkurentai yra „Fiat Fullback“, Ford Ranger“, „Mitsubishi L200“ „Nissan Navara“ ar „VW Amarok“.

Faktas tas, kad „Hilux“ Lietuvoje yra mėgstamas visureigis, tačiau konkurentai taip pat aktyviai ieško potencialių pirkėjų ir stengiasi sukurti kaip įmanoma geresnį produktą.

Pigiausia keturiais ratais varoma „Hilux“ versija kainuoja nuo 29 190 eurų, o bandyto „Nenugalimojo“ modelio kaina yra 39 290 eurų.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

Aštuntos kartos „Toyota Hilux“ yra tvirtesnis už savo pirmtaką 20 procentų, jis pasižymi geresne garso izoliacija bei yra ekonomiškesnis.

Nesvarbu, ar su juo važiuojama mieste, ar užmiestyje, ar bandoma susitvarkyti su bekelės iššūkiais, „Hilux“ tikrai nenuvils. Nors kaip ir važiuojant su kiekvienu automobiliu, taip ir šiame pikape pavyksta rasti trūkumų, kurie vis gi nenusveria per ilgą laikotarpį suformuotų legendų apie šį itin patikimą ir tvirtą visureigį.

Svarbiausia, kad testo metu jis buvo išbandytas bekelėje, pamatytos jo galimybės ir įsitikinta, kad ne veltui jis vertinamas už savo pravažumą. Taigi pridėjus ranką prie krūtinės į klausimą: „Ar jis geras bekelėje?“, galima atsakyti: „Taip, jis čia užtikrintas!“.

Toyota Hilux/Vytauto Pilkausko nuotrauka

Kategorijos: 
Automobiliai: