„Toyota Corolla“: Išgražėjęs ir patobulėjęs „dvyliktokas“

Dvyliktos kartos „Toyota Corolla“ – tai dar vienas šio japonų automobilių gamintojo kūrinys, kuris atitinka kompanijos Prezidento Akio Toyoda dar 2014 metais ištartą frazę „Daugiau jokių nuobodžių automobilių“. Dar kartą norisi pasidžiaugti, kad „Toyota“ automobiliai paskutiniu metu įgavo daug žavesio, žaismingumo ir vairuotojui sugeba suteikti dar jam nepatirtų emocijų prie „Toyota“ vairo.

Tiek naujasis „Camry“, tiek „RAV4“, tiek naujoji „Corolla“, lyginant su ankstesniais modeliais atrodo lyg tai būtų visiškai kitokio charakterio automobiliai. O svarbiausia, kad tą patį galima pasakyti tiek apie šių automobilių išorę, tiek vidų, tiek ir elgesį kelyje.

Nors „Toyota“ automobiliai visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, yra perkami kosminiais skaičiais, tačiau  emocijos, kurias gali generuoti automobilis taip pat yra labai svarbios. Ankstesni „Toyota“ modeliai to tikrai stokojo. Panašu, kad gamintojo pokyčiai neliks nepastebėti vartotojų ir patikimus bei populiarius jo gaminius toliau graibstys, tik dar labiau.

Naujasis, net 12-os kartos „Corolla“ modelis iš „Toyota“ modelių gamos išstūmė 2006 metais atsiradusį „Auris“ modelį, kurio kaip ir „Avensis“ (jį pakeitė „Camry“) jau nebebus gamyboje.

Kol trylika metų „Auris“ hečbekas ir universalas šeimininkavo „Corolla“ teritorijoje, pastarasis modelis buvo siūlomas tik sedano kėbulu, tačiau dabar atgal į šeimą grįžo ir kiti du kėbulo tipai.

Lietuvoje teko pačiupinėti visas naujojo „Corolla“ versijas: hečbeką, sedaną ir universalą. Visi modeliai paliko gerą įspūdį ir visi jie turės savo pirkėją, pagal jo unikalius poreikius.

Be abejonės, kalbant apie išvaizdą – visi šie trys modeliai yra savaip patrauklūs, turintys savo charakterį, o kadangi hečbekas buvo nudažytas ryškiausia spalva, tai jam skiriame daugiausiai laurų.

Būtent pastarąją versiją pirmiausia ir teko išbandyti.

Vos tik prieš akis pamačius šį automobilį ir nuvažiavus pirmus penkiasdešimt kilometrų - pirmas įspūdis apie naująją „Corollą“ buvo labai geras.

Visų pirma, automobilyje atsirado daugiau emocijos, jis iškart pasitiko su kitokia nuotaika, kuri išliko nepakitusi ir įsėdus į vidų, ir važiuojant.

Interjeras jaukus, prie vairo sėdėti gera, viskas naujoviška.

Kelyje automobilis elgiasi ypatingai – pradžioje vyko keista adaptacija. Vairas atrodė per daug informatyvus ir buvo sunku suprasti, kaip jis taip gerai bendrauja su ratais. Akimirką net kilo mintis, kad gal jis turi visus keturis vairuojamus ratus. Tikrai labai manevringas automobilis, sukiojantis mieste. Todėl manevringumo pojūtis buvo kiek neįprastas, lyginant su ankstesniais „Toyota“ gaminiais.

Užmiestyje, prie didesnio greičio, atliekant manevrus vairu ar staigiau sukant į posūkius grįžtamasis ryšys tarp vairo ir ratų šiek tiek suprastėjo, o vairo lengvumas nepasitarnavo. Vis tik, tai nėra sportinė „Corolla“ versija. Agresyviau įveikiant posūkius jis šiek tiek dar ir plaukioja, tačiau statistiniam vairuotojui tikrai neturėtų kilti jokių prastų pojūčių. Šis automobilis puikiai atliks savo pareigą tvarkingai ir komfortiškai vežti ekipažą. Apie ekonomiškumą taip pat bus pagalvota.

Testo metu riedant užmiesčio keliais 90 km/h greičiu, vidutinės hibrido su 1,8 litro benzininiu varikliu degalų sąnaudos sudarė 5,5 l/100 km, o magistralėje važiuojant 130 km/h greičiu jos siekė 6,6 l/100 km. Labai geri rezultatai. Mieste – jos sukasi tarp 5-6 litrų ribos. Daugiau gal net nebūtų įmanoma sunaudoti. Puiku!

Šis variklis generuoja 122 AG ir yra sujungtas su e-CVT transmisija, kuri nebėra tokia bjauri, kaip buvo anksčiau, o ir stipriau gazuojant, variklis ne taip garsiai rėkia. Tam įtakos turi ir pagerėjusi garso izoliacija. Testuotas sedanas turėjo tą patį variklį.

Hibrido su 1,8 litro varikliu sukimo momentas yra 142 Nm. Hečbeko pagreitis iki 100 km/h trunka 10,9 sek., o sedanas yra 0,1 sek. lėtesnis.

Tuo tarpu 2,0 litrų hibridas su 190 AG ir 180 Nm yra gerokai dinamiškesnis. Hečbekas šimtą pasiekia per 7,9 sek., o universalas per 8,1 sek. Būtent su tokiu varikliu teko po miestą pagainioti pastarąjį modelį, tai išvada viena – važiuoja universalas tikrai smagiai ir galios miesto džiunglėse per akis.

Maksimalus hibridų greitis – 180 km/h.

Be šių dviejų hibridinių versijų dar yra siūlomas 1,2 litro Turbo benzininis variklis, turintis 116 AG ir 185 Nm bei 1,6 litro jėgainė su 132 AG ir 160 Nm. Dyzelinių variklių – nėra. Šie varikliai leidžia įsibėti iki 200 km/h maksimalaus greičio.

Kas dar? Labai norėtųsi bent vienu laipsniu pasukto ekrano į vairuotoją. Atskiro paminėjimo verta ir multimedijos sistema. Kiekvieną kartą prieš sėdant į naują „Toyota“ modelį apimdavo azartas dėl sistemos veikimo greičio. Smagu, kad „Camry“, „RAV4“ ir, žinoma, „Corolla“ gali pasigirti gerokai spartesniu veikimu, nei anksčiau. Tačiau šioje vietoje dar yra kur tobulėti.

Spaudžiant sėdynių šildymo mygtukus jie skleidžia didelį garsą klapsėdami, panašiai kaip ir „RAV4“, o tarp priekinių sėdynių esantis porankis šiek tiek stokoja stabilumo. Visa kita interjere galima pagirti. Čia naudojamos medžiagos yra geros, sėdynės patogios, o jausmas prie vairo spinduliuoja ergonomika. Vietos sėdintiems gale taip pat pakankamai.

Į bagažo skyrių hečbeke galima sutalpinti 361 litrą krovinių (į hibridą su 2,0 litrų varikliu telpa 313 litrų bagažo). Į universalą atitinkamai telpa 598 arba 581 litras. Sedano bagažinės talpa yra 470 litrų.

Testuotas hečbekas kainavo 30 670 eurų, o jo kaina startuoja nuo 16 490 eurų (versija su 1,2 litro turbo varikliu). Hibridas su 1,8 litro varikliu kainuoja nuo 21 750 eurų, o dvilitrinė versija kainuoja nuo 25 700 eurų.

1,6 litro benzininį variklį turintis sedanas kainuoja nuo 16 850 eurų, o 1,8 litro hibrido kainos prasideda nuo 23 600 eurų.

„Touring Sports“ universalas su 1,2 litro benzininiu varikliu kainuoja nuo 17 590 eurų. Hibridas su 1,8 litro varikliu – nuo 22 790 eurų, o hibridas su 2,0 litrų jėgaine – nuo 26 950 eurų.

Taigi, kurią „Toyota Corolla“ versiją pasirinktumėte jūs?